2011 06 22

Žiaurios mirties akivaizdoje – abejonės dėl viešumo

Lukiškių ir Vinco Kudirkos aikštėse šiuo metu veikiančiose viešose fotografijų parodose dabartinio pasaulio bei istorijos nemėginama retušuoti šviesiomis spalvomis ar slėpti iliuzijos šešėliuose. Tačiau daugelis šias parodas apžiūrėjusių praeivių lieka šokiruoti, jog žiaurios mirties vaizdai demonstruojami taip viešai.
22-ejų Evelinai patiko daugybė „World Press Photo“ parodoje eksponuojamų nuotraukų, tačiau tas, kuriose matomi kraupūs vaizdai, mergina iškeltų į mažiau viešą vietą.
22-ejų Evelinai patiko daugybė „World Press Photo“ parodoje eksponuojamų nuotraukų, tačiau tas, kuriose matomi kraupūs vaizdai, mergina iškeltų į mažiau viešą vietą. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lukiškių aikštėje veikiančią pasaulinio spaudos fotografijos konkurso „World Press Photo“ geriausiomis pernai paskelbtų nuotraukų parodą vienuolikmetis Edvinas apžiūrinėjo įdėmiai. Valgė ledus, tačiau leisdavo savo žvilgsniui prilipti prie daugybės čia eksponuojamų akimirkų, kuriose užfiksuota žiauri žmonių kasdienybė.

Kartu su tėvu Deiviu berniukas užėjo ir atskirą parodos dalį, virš kurios kabo įspėjimas, kad šios nuotraukos gali turėti neigiamo poveikio nepilnamečiams. Čia – ir žuvusių žmonių kūnai, apkloti vulkaninių pelenų Indonezijoje. Ir kraujuojanti moteris, kuriai Kenijoje ką tik atliktas abortas. Ir vyras, metantis vaiko lavoną į negyvų kūnų krūvą prie morgo Haityje. Ir pievoje gulintys nužudytų vyrų kūnai po gaujų susišaudymo Meksikoje.

Edvinui toliau valgant ledus, jo tėvas dar kartą žvilgtelėjo į kelias šiurpiausias nuotraukas ir trumpai įvertino: „Kai kurios – tikrai per žiaurios.“ 42-ejų Deivis teigė suprantantis, kad pasaulyje vyksta karai, žemės drebėjimai, žmonės kenčia badą, tačiau šių, mus tiesiogiai nepaliečiančių vaizdų galbūt nereikėtų rodyti viešai – erdvėje, kuri prieinama kiekvienam.
 
Tokia pasaulio realybė

Bet ar kita erdvė gali apsaugoti nepilnametį nuo tokių vaizdų? „Žinoma, paroda gali būti įrengta galerijoje, o ne lauke. Bet nemanau, kad tai išspręs problemą, kuri yra visai ne čia“, – sakė Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis, manantis, kad už vaikų ir paauglių santykį su tikrove turi būti atsakingi jų tėvai. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Deivis su sūnumi Edvinu apžiūri pasaulio spaudos fotografijas.
Deivis su sūnumi Edvinu apžiūri spaudos fotografijas.

„Pasižiūrėkime, kas rodoma internete ir televizijoje. Netgi žiūrint lietuviškus kanalus, po 22 val. rodomas ženklas „N-7“, nors, mano galva, programos turiniui reikėtų „N-14“, o neretai ir „S“ raidės. Taip, galbūt prie tokios parodos turėtų stovėti žmogus, kuris stebėtų, ar nepilnamečiai į ją nepatenka, tačiau šioje vietoje aš būčiau linkęs kalbėti apie tėvų atsakomybę ir tai, kokia yra žiniasklaidos ir fotožurnalistikos paskirtis“, – akcentavo fotografas.

Jo įsitikinimu, žurnalistai ir fotografai turi rodyti tokią realybę, kokia ji yra, o žmonės patys pasirenka, žiūrėti tokias nuotraukas ar ne. „Mes galime užsimerkti ir sakyti, kad pasaulyje viskas yra labai gražu. Tačiau taip nėra. Būtent tuo šioje parodoje ir galime įsitikinti“, – pabrėžė „15min“ pašnekovas.

Mes galime užsimerkti ir sakyti, kad pasaulyje viskas yra labai gražu. Tačiau taip nėra.Galiausiai, J.Staselis siūlo atskirti du dalykus – smurto vaizdų rodymą tik dėl paties rodymo ir pasaulio tikrovę, kurioje smurtas yra viena iš problemų. „Tokių parodų tikslas yra supažindinti žmones ne su smurtu, o su tuo, kas šiandien, šiais laikais vyksta“, – tvirtino fotografas ir pridūrė, kad šiuo metu tokia paroda atidaryta ir Paryžiuje, Maskvoje bei Tokijuje, o vėliau keliaus per kitus pasaulio miestus.

Pakraupo išvydusi kūnus

59-erių Zofija Vinco Kudirkos aikštėje apžiūrinėjo kitą šiuo metu veikiančią parodą – „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirtą Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti.

Moteris teigė žinanti apie šį žiaurų sovietų armijos nusikaltimą, kai Rainių miškelyje, esančiame netoli Telšių, 1941 metų vasarą buvo nukankinta septynios dešimtys šalies mokytojų, ūkininkų, politikų, teisininkų ir kitų politinių kalinių. 

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./18-metei Ramintai paroda apie Rainių tragediją nepasirodė per daug šiurpi, tačiau mergina nemano, kad ją be priežiūros gali stebėti vaikai.
18-metei Ramintai paroda apie Rainių tragediją nepasirodė šiurpi, tačiau mergina nemano, kad ją be priežiūros gali stebėti vaikai.

„Labai svarbu, kad tokia paroda čia atidaryta, tačiau neįsivaizduoju, ką galvoja vaikai, matydami tų nukankintų žmonių kūnus, jų dalis. Nereikia nė vaiko – aš pati pakraupau, nes tokių nuotraukų nesu mačiusi“, – atviravo šalia parodos stendų kalbinta pašnekovė.

Visa atsakomybė – tėvams

Vienam kruviniausių šalies okupacijos istorijos puslapių skirtoje parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš Ypatingojo ir kitų valstybės archyvų, muziejų.

Įvadinį straipsnį šiai parodai parašiusio istoriko, Seimo nario dr. Arvydo Anušausko teigimu, nepilnamečiai, moksleiviai, kaip ir kiti žmonės, turi būti supažindinami su visais šalies istorijos vingiais – net ir su žiauriais. Tačiau atsakomybė už tai gula ant suaugusiųjų pečių. 

„Viešose erdvėse rengiamoms parodoms kažkokie dirbtiniai apribojimai nelabai įmanomi. Tačiau tėvai, ugdydami vaikus, turi elgtis atsakingai – jeigu jie mano, kad vaiko amžius netinkamas, tuomet į tokias parodas ir nereikia jo atsivesti“, – kalbėdamas su „15min“ patarė istorikas. 

Parodų lankytojų lūpomis:

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Eimantas
Eimantas įdėmiai apžiūrėjo parodą apie Rainių tragediją.

Deivis, 42 metai: „Kai kurios nuotraukos tikrai yra per žiaurios. Nesakau, kad jų nereikia, nes fotografai juk užfiksuoja ir žiaurias akimirkas – pasaulyje vyksta karai, žemės drebėjimai. Tačiau nežinau, ar tokios parodos turi būti prieinamos visiems. Vaiko čia tikrai specialiai neatsivesčiau, nes kraupių vaizdų užtenka ir mūsų žiniasklaidoje“.

Denisas, 25 metai: „Žiauru – ką daugiau galiu pasakyti. Tokios nuotraukos sukrėstų ne tik vaiką, bet ir suaugusį žmogų. Žiūriu į jas ir labai nemalonu, kraupu. Žinoma, kai kurios nuotraukos tikrai meniškos ir jose matomas smurtas lyg ir ne taip gąsdina, nes vaizdai ne tokie tikroviški. Tačiau čia matau ir tokių nuotraukų, kurios galbūt skirtos tik fotografijos specialistams“.

Daina, 36 metai: „Mano penkiametė dukra Urtė čia dar nieko nesupranta, o vyresniems vaikams, paaugliams tokios parodos tikrai neturėtų būti prieinamos. Kodėl? Nes čia yra žiauru. Manau, kad šitos nuotraukos gali būti eksponuojamos tokioje erdvėje, kuri prieinama tik suaugusiems. O čia, Lukiškių aikštėje, nepilnamečiai vaikšto ir be tėvų“.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Daina su dukra Urte.
Daina mano, kad vaikams ir paaugliams tokios parodos neturėtų būti prieinamos.

Eimantas, 24 metai: „Gerai, kad sudaryta galimybė daugiau sužinoti apie Rainių žudynes. Pasižiūrėjau ne tik nuotraukų, bet ir perskaičiau įdomios informacijos apie šią tragediją. Tačiau vieną pastabą turėčiau – prie šios parodos reikėtų nurodyti, kad nepilnamečiai čia laukiami tik su tėvais ar mokytojais. Manau, kad nepilnametį šių nukankintų žmonių, lavonų vaizdai gali šokiruoti“.

Zofija, 59 metai: „Smurto vaizdai nepadeda niekam – nei vaikui, nei suaugusiajam. Tačiau tai yra mūsų istorijos dalis. Apie Rainius reikia pasakoti, bet įspėti savo nepilnametį vaiką, kad šitos nuotraukos jį gali išgąsdinti. Vaikui, paaugliui ir netgi vyresniam žmogui, kuris yra jautresnis, prieš tai reikia paaiškinti, ką ir kodėl jis pamatys. Šie vaizdai tikrai kraupūs“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų