Oro temperatūra lauke jau kurį laiką pakankamai žema, tad atvėso ir butai daugiabučiuose. Tačiau šildymo jungti neskuba – kol kas apie sezono pradžią paskelbė tik Trakai.
Vilniaus savivaldybė nuo šios savaitės leido pradėti šildyti ugdymo ir gydymo įstaigas. Dėl daugiabučių sprendimo kol kas nėra, nebent patys gyventojai susitartų ir kreiptųsi į Vilniaus šilumos tinklus, kad jiems jau įjungtų šildymą. Tiesa, tai įmanoma tuo atveju, jeigu namo šilumos punktas yra atnaujintas.
Savivaldybė sako kol kas stebinti faktinius orus ir oficialios šildymo sezono pradžios bent šią savaitę skelbti neplanuoja.
-
Artėjantis šildymo sezonas kai kur žmonėms gali sukelti šoką: sulauks gerokai didesnių sąskaitų
-
Šildymo sezonas – ant slenksčio. Ką būtina žinoti norint išvengti liūdnų pasekmių?
-
Trakų rajono savivaldybėje pradedamas šildymo sezonas
-
Gydymo įstaigų laukia sunki žiema: išlaidos energetikai augo 50 proc., maistui – 22 proc.
Temperatūros iki namo nemažins
Šilumą sostinei teikiančių Vilniaus šilumos tinklų atstovai tvirtina, kad jie patys neketina tiekti mažiau šilumos gyventojams ir įstaigoms – termofikacinis vanduo visiems bus tiekiamas įprastos temperatūros. Tačiau taupyti galimybės yra pačiuose namuose, tai tereikia suderinti su namo administratoriumi ir šilumos punkto prižiūrėtoju.
„Mes, kaip šilumos tiekėjai, šilumą visiems Vilniaus miesto gyventojams ir įmonėmis teikiame vienodos temperatūros. Sprendimą taupyti ar ne, turi priimti pastatų valdytojai arba savininkai.
Daugiabučių namų gyventojai, įpareigoję namo administratorių ir atlikę balsavimą, daugumos (50 proc.+1 gyventojas) pritarimu, gali pasitvirtinti taupymo programą, žeminti pastato vidaus šildymo sistemos temperatūrą butuose, nepažeidžiant esamų higienos normatyvų. Viešosiose įstaigose sprendimus dėl šilumos taupymo priima atsakingi skyriai.
Sprendimą taupyti ar ne, turi priimti pastatų valdytojai arba savininkai.
Termofikacinio vandens temperatūra šilumos tinkle yra reguliuojama pagal poreikį ir dažniausiai priklauso nuo lauko oro temperatūros. Visiems pastatams teikiame vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, todėl šilumos tiekėjas temperatūros namo vidaus sistemose nereguliuoja, tai atlieka namo administratoriaus samdomas pastato šilumos punkto ir namo vidaus sistemų prižiūrėtojas“, – teigiama Vilniaus šilumos tinklų komentare, kurį 15min perdavė bendrovės komunikacijos vadovė Monika Merkytė.
Galima taupyti ir pačiam
Bendrovės atstovų teigimu, vis dėlto šilti namai yra „komandinis darbas“, todėl svarbūs yra namų administratoriai ir pastatų valdytojai, o taip pat ir pačių gyventojų pastangos taupyti: „Efektyvus šilumos energijos vartojimas itin priklauso nuo šilumos punktų nustatymų. Šilumos punktų priežiūra rūpinasi namų administratorių paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai arba pastatų valdytojai.
Būtent jų rankose ir yra sprendimai, kokią temperatūrą palaikyti pastato vidaus sistemose, kokius temperatūrinius grafikus nustatyti, bet prieš tai svarbu tinkamai paruošti šilumos punktus šildymo sezonui.
Efektyviai veikiantis šilumos punktas ir tinkamai subalansuota šildymo sistema gali padėti sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos. Dalis šilumos punktų Vilniaus mieste vis dar yra seni, todėl tokių galimybių jie neturi. Vis dėlto gyventojai gali pasinaudoti net iki 80 proc. siekiančia parama ir juos modernizuoti.
Efektyviai veikiantis šilumos punktas ir tinkamai subalansuota šildymo sistema gali padėti sutaupyti iki 15 proc. šilumos energijos.
Taupyti šilumos energiją gali ir gyventojai, tinkamai savo būstus paruošę šildymo sezonui. Žinoma, efektyviausia ilgalaikė investicija yra namo renovacija, kuri sąskaitas už šildymą gali sumažinti net iki 40 proc.“
Renovacija Vilniuje vyksta lėtai ir iki šiol atnaujinta tik nedidelė dalis senų sovietmečiu statytų daugiabučių. Todėl norint sutaupyti ar bent jau šilčiau gyventi, teks rūpintis elementariais dalykais. Tarkim, pasirūpinti langų ir durų sandarumu. Net ir naujesnius langus reikia tinkamai sureguliuoti prieš prasidedant šildymo sezonui, tokiu būdu galima sutaupyti iki 8 proc. šilumos energijos, pataria Vilniaus šilumos tinklų specialistai.
„Dar vienas efektyvus būdas, padėsiantis sutaupyti net iki 10 proc. šilumos energijos – už radiatorių įrengti šilumą atspindintys ekranai. Tai – foliją primenanti medžiaga, kuri atspindi šilumą ir neleidžia jai įsiskverbti į sieną. Žinoma, šiluma nuo radiatorių ar kitų šildymo prietaisų sklis efektyviau, jeigu jų neužstatysite baldais, nedžiaustysite skalbinių, reguliariai valysite dulkes. Net ir dulkės trukdo šilumai sklisti į kambarį“, – vardija toliau.
Ligų daugiau, jei tik +16
Tuos, kuriems atrodo, kad bent laipsnių žemesnė temperatūra namuose gali lemti daugiau peršalimo ligų, ramina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Namuose ir lankytojams skirtuose visuomeniniuose pastatuose, tarkim, gydymo įstaigose, mokyklose, temperatūra turi būti nuo 18 iki 22 laipsnių.
Jos teigimu, nėra griežto reglamento, kiek šaltuoju metų laiku turėtų būti namuose ar įstaigose, tik nustatytos apatinės ir viršutinės ribos.
„Gyvenamuosiuose namuose ir lankytojams skirtuose visuomeniniuose pastatuose, tarkim, gydymo įstaigose, mokyklose, temperatūra turi būti nuo 18 iki 22 laipsnių. Kaip matote, tas rezervas ir yra keturi laipsniai, esant tokiai temperatūrai žmogus komfortiškai jaučiasi.
Dar yra ikimokyklinių ugdymo įstaigų higienos norma, kuri reikalauja šiek tiek aukštesnės temperatūros: nusirengimo patalpoje nuo 20-ies iki 23-ų, taip pat ir žaidimų kambaryje, miegamajame galima šiek tiek mažesnė temperatūra – nuo 18-os iki 22-ųjų, tualete ir prausykloje – nuo 19-os iki 22-ų, kūno kultūros salėje – nuo 18-os iki 20-ies laipsnių.
Patalpos, kur vaikai daugiausia būna, turi būti šiltesnės, kur miega, gali būti ir vėsiau. Bet visos ribos yra duotos ir tada galima užtikrinti komfortiškas sąlygas“, – teigė I.Taraškevičienė.
Anot specialistės, ar žmonės jaučiasi patogiai, tarkim, prie 18-19 laipsnių temperatūros namuose, priklauso ir nuo įpratimo – jeigu jie pripranta prie vėsesnio oro, tuomet ir tokia temperatūra jiems komfortiška. Tačiau ji pritaria, kad jeigu žmogus nejuda, laiką leidžia sėdėdamas, tuomet norisi, kad patalpose būtų šilčiau. Jeigu juda, tuomet tie 22 laipsniai jau gali būti ir per karšta.
„Tai gana individualu, nes vieni žmonės šilumą mėgsta, kiti nelabai. Bet tie 18-22 laipsniai yra ta temperatūra, kur ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja.
PSO taip pat yra pateikusi duomenis, kad jeigu yra žemiau kaip 16 laipsnių, tuomet peršalimo ligų daugėja. Be to, žema temperatūra senyviems žmonėms turi ir kitokį poveikį – gali padidėti kraujospūdis. Taip pat yra ir dėl drėgnumo, mažesnio ar didesnio, nei nurodomas optimalus“, – kalbėjo I.Taraškevičienė.
PSO yra pateikusi duomenis, kad jeigu yra žemiau kaip 16 laipsnių, tuomet peršalimo ligų daugėja. Be to, žema temperatūra senyviems žmonėms turi ir kitokį poveikį – gali padidėti kraujospūdis.
Sezono dar neskelbia
Kol kas Vilnius šildymo sezono pradžios neskelbia. Kai tai būna padaryta, pagal su Vilniaus miesto savivaldybe suderintą šilumos tiekimo eiliškumą, Vilniaus šilumos tinklai pirmiausia pradeda šildyti sostinės gydymo įstaigas, vaikų darželius ir mokyklas.
„Daugiabučių namų gyventojai šildymo sezoną gali pradėti ir anksčiau, nelaukdami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo, jeigu namas šildomas automatizuotu šilumos punktu su nepriklausoma šildymo schema ir yra paruoštas šaltajam sezonui, turi pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktą.
Gyventojai šildymo sezoną savo daugiabučiuose gali paankstinti, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma (50 proc. + 1 gyventojas).
Namų bendrijos pirmininkas arba daugiabučio namo administratorius apie priimtą sprendimą privalo raštu informuoti (el. p. info@chc.lt) Vilniaus šilumos tinklus. Po priimto sprendimo šildymą name įjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Nepasinaudojus šia galimybe, šildymo sezonas pradedamas savivaldybės nustatytu laiku. Atkreipiame dėmesį, kad yra namų, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti, todėl jie šildymo sezoną gali pradėti tik po Vilniaus miesto savivaldybės sprendimo“, – teigė bendrovės atstovai.
Šildymo sezoną iš viso šiuo metu pradėjo 78 pastatai, iš jų gyvenamųjų namų yra 22.
Degins mazutą
Besibaiminančius brangiu sezonu įmonė ir Vilniaus miesto savivaldybė ramina – šiemet sostinę ketina šildyti mažasieriu mazutu, kuriuo planuojama iš dalies pakeisti drastiškai rinkoje pabrangusias gamtines dujas.
Pirmadienį Vilniaus šilumos tinklai pranešė, kad Į Klaipėdos uostą atplaukė tanklaivis, kuris į AB „Klaipėdos nafta“ (KN) talpyklas atgabeno penktadalį Vilniaus šilumos tinklų įsigyto mažasierio mazuto.
Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 ct/kWh. Naudojant gamtines dujas, šiluma galėtų kainuoti apie 19-20 ct/kWh.
„Remiantis dabartinėmis mazuto kainomis rinkoje ir VERT patvirtinta šildymo kainų apskaičiavimo metodika, kuri įsigaliojo šiemet, tikėtina, kad naudojant mažasierį mazutą šildymo kaina Vilniaus miesto gyventojams galėtų būti panaši ar net šiek tiek mažesnė nei 2021-2022 m. sezoną.
Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 ct/kWh. Naudojant gamtines dujas, šiluma galėtų kainuoti apie 19-20 ct/kWh“, – teigiama VŠT pranešime.
Tiesa, VŠT pripažįsta, kad kol kas nėra priimtas galutinis sprendimas Vilniui leisti šildytis mažasieriu mazutu: „Bendrovė yra parengusi PAV atrankos dokumentą, kurį šiuo metu nagrinėja Aplinkos apsaugos agentūra. Lygiagrečiai rengiama paraiška TIPK leidimo pakeitimui. Sprendimas dar nėra priimtas, tačiau mes kaip šilumos tiekėjas aktyviai tam ruošiamės, įskaitant ir apsirūpinimą viena iš alternatyvių kuro rūšių – mažasieriu mazutu.“
