„Vienas, du, trys, vienas, du, trys“, – skamba būrio vado komanda. Prie užšalusio tvenkinio Pulkininko Igno Musteikio poligone Kauno rajone vyksta pasiruošimas eketės iššūkiui. Trumpas apšilimas ir 5-ą mėnesį tarnybą atliekantys šauktiniai išsirikiuoja ant lieptelio. Ledo storis – apie 25 cm. Vos laipsnis šilumos. Vandenyje – kiek šilčiau: gal 2 ar 3 laipsniai. Pratybos vykdomos jau ketvirta diena. Kai kam teko ištverti ir gerokai žemesnę temperatūrą. Vasario 1-ąją save išbandyti nusprendė apie pusšimtis šauktinių.
Įsijungia išgyvenimo instinktas: norisi kuo greičiau ištrūkti iš eketės. Tačiau pratybų vykdytojas stabdo ir ramina. Reikia sukontroliuoti mintis.
Jaunas vaikinas užsimeta ant pečių kuprinę, į rankas paima ginklo muliažą. Giliai įkvepia ir šoka. Eketės gylys – apie 1,6 metro. Akivaizdu, kad žemesnio ūgio šauktiniams šis išbandymas – sudėtingesnis.
„Ramiai, ramiai, viskas gerai“, – vos tik išnirus, komanduoja pratybų instruktorius. Šauktinis bando atgauti kvapą, lūpos taria keistus garsus, akys pragaištingai ieško kuo greitesnio išėjimo iš šios nemalonios situacijos. Pirmiausiai iššūkio dalyvis ant kranto išmeta ginklą, vėliau, priplaukęs prie vieno krašto, lėtai nusiima 10 kg sveriančią kuprinę, kurią padeda ant ledo.
Termošoko kratomam organizmui itin sunku suvaldyti kvėpavimą – trūksta oro. Įsijungia išgyvenimo instinktas: norisi kuo greičiau ištrūkti iš eketės. Tačiau pratybų vykdytojas stabdo ir ramina. Reikia sukontroliuoti mintis. Įkvėpęs keletą kartų, karys grįžta prie tos vietos, iš kurios nėrė. Ten jam užduodami kontroliniai klausimai: koks tavo vardas, kuriais metais esi gimęs, kelintas mėnuo yra balandis, koks tavo mamos vardas ir pan. Tik ramiai ir aiškiai atsakius į klausimus, leidžiama ropštis iš stingdančio vandens. Lipti taip pat galima tik ropojant, nes kas būtų, jei ledas – plonas?
„Puiku, galėčiau kartoti, kad ir dabar. Kas sunkiausia? Nuplaukti iki krašto ir viską nusimesti. O nešokti į krantą. Ne taip ir šalta“, – pakalbintas iškart po iššūkio, prisipažino drebantis Rytis.
Jo, kaip ir kitų kolegų, laukė prikaitinta palapinė bei karšta arbata.
Iššūkiui pasiryžo ir merginos
Batalione tarnauja ir 16 merginų. Visos jos pasiryžo šiam savanoriškam iššūkiui. Nerti į eketę nedrįso tik tie kariai, kurie turi panišką vandens baimę, nemoka plaukti arba šiuo metu sirguliuoja.
Merginos lediniame vandenyje išbuvo kiek ilgiau nei vaikinai – teko ilgėliau dorotis su staigiai šoktelėjusiu adrenalino kiekiu. Tačiau lipdamos lauk jos nenustojo šypsotis. Vienai sunkiausia buvo žengti pirmąjį žingsnį, kitai – suvaldyti emocijas ir baimę, trečiai panikos bangą sukėlė tai, kad nepasiekė dugno.
„Šalta, bet labai smagu. Nauja patirtis visuomet yra gerai. Džiaugiuosi, kad pasiryžau tam“, – tikino viena iš savanorių.
Jai pritarė ir kolegė Laura, pripažinusi, kad sunkiausia – oro trūkumas. O kuprinė dar net padėjo iškilti greičiau į paviršių.
„Svarbiausia – tinkamai, ramiai, giliai kvėpuoti. Nusiraminti“, – aiškino 18-metė Erika.
Karių kuprinė įprastai sveria apie 40 kg. Šiam iššūkiui ji buvo paruošta daug lengvesnė. Daiktai (antri batai, uniforma, miegmaišis, smulkesni daiktai) sudėti į sandarų maišelį, tad neperšlapo ir netapo kur kas sunkesni.
Išjunk savisaugos instinktą, įjunk sveiką protą
Kaip 15min teigė Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vadas pulkininkas leitenantas Ramūnas Jurskis, tai – eilinės karinės pratybos, o karinės pratybos – pagrindinė Lietuvos kariuomenės veikla.
Pirmiausiai, patekęs į ledinį vandenį, karys patiria termošoką – organizme išsiskiria didelis kiekis adrenalino.
„Kariuomenės paskirtis – parengti karius ekstremalioms situacijoms, kurios gali jų laukti mūšio lauke. Kadangi negalime dabar pasakyti, koks tas mūšio laukas gali būti – ar pelkė, ar lyguma, miškas ar miestas, kaitri vasaros ar atšiauri žiemos diena, ruošiame karius viskam. Sudaromos skirtingos sąlygos, kad kariai išbandytų save, pajaustų, ką reiškia atlikti vieną ar kitą užduotį. Šiandien nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių pratybos unikalios tuo, kad treniruojame juos, kaip reikėtų elgtis įlūžus ledui, atsidūrus vandenyje su ekipuote“, – teigė R.Jurskis.
Pasak jo, pirmiausiai, patekęs į ledinį vandenį, karys patiria termošoką – organizme išsiskiria didelis kiekis adrenalino. Tuomet įsijungia savisaugos instinktas, žmogus ima stengtis nesąmoningai visomis išgalėmis išgyventi. Taip išgyvenimo instinktui yra atiduodamos visos jėgos.
„Tai gali tapti žmogaus mirties priežastimi. Ledas gali būti plonas, slidus, tad žmogus gali labai greitai be tikslo išnaudoti visas jėgas. Pratybų metu mokome karius įveikti šalčio, vandens baimę. Treniruojame suvaldyti savo kvėpavimą ir stresą bei neprarasti savikontrolės. Karys turi imti blaiviai mąstyti: ką reikia daryti, kad išgyventum. Svarbu atjungti savisaugos mechanizmą“, – pratybų tikslą perteikė bataliono vadas.
Anot jo, gamtinės sąlygos išnaudojamos jau ketvirta para – tiek laiko vyksta šios pratybos, kuriose sudalyvaus apie 300 karių. Susirgusiųjų po ledinio vandens iššūkio nėra.
„Mūsų kariai yra ir sudėtinė visuomenės dalis. Nusivilkę uniformas jie žvejoja, maudosi. Tad po tokių pratybų kiekvienas karys žino, kaip jam pačiam išsigelbėti, ir kaip suteikti profesionalią pagalbą kitam“, – pasidžiaugė R.Jurskis.
Ekstremaliausia šauktinio tarnybos dalis
Pratybų vadovo, antros kuopos vado pavaduotojo, vyr. leitenanto Lino Gužio teigimu, eketės iššūkį jau išbandė kiek daugiau nei 100 karių. Iš pradžių jie su tuo buvo supažindinti teoriškai. Vėliau išvydo realią demonstraciją, o galiausia ir patys viską išbandė savo kailiu. Tai, pasak jo, ekstremaliausia 9 mėnesius trunkančios šauktinio tarnybos dalis.
Kariai iššūkio metu eketėje išbūdavo apie keletą minučių. Paklaustas, kiek laiko realiomis sąlygomis organizmas ištvertų lediniame vandenyje, L.Gužys įvardijo pusvalandį.
„Įkritus į eketę vyksta trys etapai. Pirmąją minutę karys turėtų sukontroliuoti savo kvėpavimą. Per kitas 10 minučių jis turėtų fiziškai bandyti išlipti iš eketės. Yra buvę atvejų, kai asmenis, įlūžus ledui, išgelbėjo ir po 30-ies minučių“, – teigė L.Gužys.
Lietuvos kariuomenėje Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui skiriamas uždavinys – padidinti kariuomenės kovinių ir juos remiančių vienetų efektyvumą vykdant mobilumo, kontrmobilumo, išgyvenamumo, bendrosios inžinerinės paramos užduotis.
