Ketvirtadienį 15min jau rašė, kad Žiežmarių gyventojai itin pasipiktino, jog šalia jų netrukus žadama apgyvendinti dešimt neįgaliųjų su įvairia proto negalia. Savo poziciją jie grindžia tuo, kad negalią turinčių žmonių negalima prognozuoti, ir baime dėl kaimynystėje augančių savo vaikų saugumo.
Ketvirtadienio vakarą šalia būsimojo namo susirinko apie 40 žiežmariečių, kurie neslėpė pykčio Strėvininkų socialinės globos direktoriui Kęstučiui Jakeliui, reikalavo jį pasiaiškinti, kodėl su kaimynais dėl tokio sprendimo iš anksto nebuvo susitarta. Pasak gyventojų, apie vykdomus darbus jie sužinojo tik trečiadienį.
„Nuvažiavau į seniūniją – niekas nieko nežino, nei meras, nei seniūnas. Pati negalia nėra problema, bet kur garantija, kad jie neateis į mūsų sklypus? Ir nuogai išsirengia, ir galvas daužo – kas man garantuos, kad pas mano vaikus neateis?“ – piktinosi žiežmarietis Marius, gyvenantis arčiausiai būsimojo namo.
Jis demonstravo nusiteikęs rimtai – esą, jei neįtikins namų neįgaliesiems perkelti gražiuoju, imsis visų įmanomų priemonių. „Vijūnėlės dvarą nugriovėm, nugriausim ir šitą. Reikės, tai su buldozeriu nugriausim“, – kietakaktiškai spyrėsi Marius.
Dar viena gyventoja Jelena pasakojo, kad negalią turinčius žmones pastebėjo jos vaikai, todėl labiausiai moteris baiminasi dėl jų.
„Važiavome pro tuos globos namus, jie ten stovi nuogi, tvarko vienas kitą, o mano mergaitė važinėja dviračiu šitom gatvelėm. O jei jie lies mano vaikus, glostys juos, man paskui vaikus pas psichologus vesti reikės?“ – nerimavo moteris.
Vietos gyventoja Loreta taip pat neslėpė baimės: „Aš pati su tokiais dirbau, vieną dieną jie normalūs, kitą dieną jau Michaelas Jacksonas. Čia ne sloga ar plaučių uždegimas, tai pavojinga“.
K.Jakelis: valstybė turi ginti silpnuosius
Susitikimą su žiežmariečių bendruomene inicijavo pats K.Jakelis. Jis akcentavo, kad į kaimynystę netrukus įsikelsiantys neįgalieji pavojaus nekelia, kai kurie iš jų netgi dirba, vaikšto į parduotuves ir elgiasi visiškai įprastai.
„Jie savarankiškai ir apsiperka, atvažiuoja į kultūros centrą, dalyvauja mugėse, važiuoja į baseiną. Jie būna ir su vaikais, ir su kitais gyventojais, ne kažkur atskirai, o visi kartu. Nė vieno tokio atvejo, kad kažkas būtų nuskriaustas dėl jų, nebuvo“, – teigė K.Jakelis.
Tokie žmonės, kurie turi negalią, negali ateiti ir pasakyti, kad mes norime čia gyventi ir save apginti. Tam yra valstybė.
Jis pažymėjo, kad gyventojų leidimo dėl statomo gyvenamojo namo prašyti nereikia, o šio namo paskirtis būtent tokia ir bus – apgyvendinti žmones.
Globos namų vadovas ramino žmones, tikino, kad sklypą namo statyboms miestelyje valstybė įsigijo būtent tam, kad silpnesnieji būtų integruoti į visuomenę.
„Valdžia ir valstybė turi rūpintis visais ir atstovauti visiems. Tokie žmonės, kurie turi negalią, negali ateiti ir pasakyti, kad mes norime čia gyventi ir save apginti. Tam yra valstybė“, – aiškino direktorius.
Pasak jo, dešimt neįgaliųjų negyvens visai vieni – visuomet bus vienas prižiūrintis darbuotojas.
„Šitas namas bus gyvenamasis, todėl jokių atsiklausimų nereikia. Įstatymas šiuo atveju gina silpnuosius“, – kalbėjo K.Jakelis.
Jis pabrėžė, kad visi darbai vykdomi teisėtai, laikomasi įstatymų, tačiau gyventojai yra laisvi kovoti, jei jiems tai atrodo geriausia išeitis.
Neįgalieji „maišosi po kojomis“
Savo vardo nenorėjęs atskleisti žiežmarietis pasakojo, kad Strėvininkų globos namų neįgaliuosius miestelyje pastebi labai dažnai.
„Kartais važiuoji, pamatai, kad jie ten geria, moterys nusirengia. Pabūkit ten pusdienį, pamatysit, kas darosi“, – kalbėjo vyras.
Kitas gyventojas pritarė, kad minėti neįgalieji tiesiog „maišosi po kojomis“.
Tik tų žmonių gaila, kad jiems čia tiek mažai vietos bus, kad kiti baiminsis jų.
„Važiuodamas į darbą kasdien vos ne numušu juos, tiesiog maišosi ant kelio. Tai jie ir čia gatvėmis taip vaikščios“, – sakė jis.
Tačiau ne visi gyventojai nusiteikę priešiškai. Pensininkė Genovaitė kalbėjo, kad neįgalieji jai netrukdys, o žmonės kiek sureikšmina situaciją.
„Man tai viskas gerai. Tik tų žmonių gaila, kad jiems čia tiek mažai vietos bus, kad kiti baiminsis jų“, – sakė žiežmarietė.
Strėvininkų socialinės globos namuose šiuo metu gyvena 218 neįgaliųjų, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0–40 proc. darbingumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis arba nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
Tuos asmenis, kurie gali gyventi savarankiškai, įgyvendinant Vyriausybės programą, siekiama apgyvendinti grupinio gyvenimo namuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 tokių namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei 100.
