Pasak portalo, nelaimė įvyko prieš kelias dienas, o lietuvio kūnas iki šiol – rusų apšaudomame mūšio lauke.
Pranešama, kad, žuvęs savanoris – vos 20 metų sulaukęs vaikinas. Tai buvo pirmoji jo kovinė misija. „Delfi“ praneša, kad šiuo metu rengiamasi operacijai – Ukrainos kariai bandys iš mūšio lauko paimti lietuvio kūną.
„Tai buvo pirmoji jo kovinė misija, labai gaila vaikino, turėjo labai mažai patirties, baigęs apmokymus pateko tiesiai į mėsmalę. Kiek žinoma, lyg ir bėgo atviroje vietovėje, kai jį nušovė“, – sakė vienas „Delfi“ šaltinių.
Informaciją apie žuvusį Ukrainos ginkluotojų pajėgų savanorį „Delfi“ patvirtino dar keli nesusiję šaltiniai.
Praėjusią savaitę 15min pranešė apie Ukrainoje rusų drono atakos metu sužeistą lietuvį karį. Jo kolega, atakos metu žuvo. Iš viešai prieinamų duomenų manoma, kad nuo 2022 m. vasaryje atsinaujinusio karo Ukrainoje, Ukrainoje buvo sužeista apie 10–15 lietuvių.
15min primena, kad iki šiol, be šio atvejo, viešai žinoma apie Ukrainoje žuvusius du lietuvius.
Pirmasis Ukrainoje žuvęs karys – Tadas Tumas
2024 02 23 žuvo su Rusijos okupantais kovojęs 1981 metais gimęs lietuvis karys Tadas Tumas, šaukiniu „Milžinas“. Lietuvis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų FPV dronas.
2017 m. įstojo į Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgas, jose tarnavo iki 2023 m. Tai pačiais metais baigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokyklą. Tapo geriausiu iš 115-os absolventų. Tarnavo Varėnos pasienio rinktinės Tribonių užkardos Šalčininkų pasienio kontrolės punkte, saugojo sieną su Baltarusija.
2023 m. lapkričio mėn. iš tarnybos pasitraukė ir išvyko į Ukrainą savanoriu. Rusijos–Ukrainos kare kovojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Tarptautinio legiono 3‑iojo specialiosios paskirties bataliono sudėtyje
T.Tumas buvo Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas. Jis priklausė ištikimiausiems klubo gerbėjams – Pietų IV, dažnai lankydavosi klubo rungtynėse. Pasak jį pažinojusiųjų, buvo ramaus būdo.
2024 03 16 palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Bučoje (Ukraina) T.Tumo atminimui jo vardu bus pavadinta viena iš miesto gatvių. T. Tumo vardu žadėta pavadinti ir gatvę Vilniuje, tačiau kol kas sprendimas dėl to nepriimtas.
Mantas Kvedaravičius nukankintas Mariupolyje
Ukrainoje taip pats buvo kankintas ir nužudytas lietuvis kino kūrėjas, kultūros antropologas Mantas Kvedaravičius.
2022 03 27 Rusijos karinės invazijos į Ukrainą metu Mariupolyje, kurdamas filmo Mariupolis antrąją dalį, M. Kvedaravičius buvo sulaikytas kareivių, kai bandė evakuoti iš miesto dvi moteris ir vaiką. po kelių dienų jo kūną su šautinėmis žaizdomis rado ir į Lietuvą atgabeno jo sužadėtinė Hanna Belobrova.
15min publikavo interviu apie M.Kvedaravičiaus žūties ir pargabenimo aplinkybes su režisieriaus sužadėtinė Hanna Bilobrova. Į Mariupolį jiedu važiavo, norėdami suteikti humanitarinę pagalbą bei nufilmuoti antrąją „Mariupolio“ dalį.
Mantas Kvedaravičius tyrė dingusių ir kankintų žmonių istorijas Šiaurės Kaukaze. Dalyvavo tyrinėjant Kabelių (Varėnos r.) akmens amžiaus gyvenvietę, Trakųs salos pilies tiltus, Merkinės (Varėnos r.) uosto vietos ir medinio laivo liekanas. Kartu su bendraminčiais tyrinėjo Luokesų (Molėtų r.) polines gyvenvietes, bandė surasti naujų povandeninės archeologijos objektų Rytų Lietuvos ežeruose, darė archeologijos objektų žvalgomuosius tyrimus, ieškojo naujų archeologijos objektų aerofotografijos metodais.
Publikavo straipsnių politikos, kultūros, visuomenės gyvenimo klausimais, skaitė viešas paskaitas, pranešimus mokslinėse konferencijose Kembridžo ir kituose universitetuose, Amerikos antropologijos asociacijos konferencijose San Francisco, Čikagoje, Montréalyje, Europos socialinės antropologijos asociacijos konferencijose Liublianoje, Taline ir kitur. M.Kvedaravičiaus mokslinių interesų sritys buvos gana plačios – antropologija, kūno politika, afekto teorija, estetika ir reprezentacija, biopolitika, kritinė teisės teorija.
M.Kvedaravičius sukūrė ir režisavo filmus „Barzakh“ (2011 m.), „Mariupolis“ (2016 m.), „Partenonas“ (2019 m.), „Mariupolis 2“ (2022 m., po mirties pabaigė H. Belobrova)
2011 m. jam buvo įteiktas Berlyno kino festivalio Ekumeninio žiuri specialusis prizas, „Amnesty International“ prizas. „Sidabrinė gervė“ laimėtojas 2011, 2016 ir 2023 m. Kanų kino festivalio specialusis žiuri prizas, „Auksinė gervė“, Geriausio Europos dokumentinio filmo prizas, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius ir Lietuvos nacionalinė premija įteikta po mirties.
Po mirties jam suteiktas ir Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas, bei jo garbei pavadinta gatvė Biržuose. 2023 m. apie M. Kvedaravičių sukurtas dokumentinis filmas „Mantas“ (rež. Jurijus Grigorovičius). 2024 m. Biržų krašto muziejuje „Sėla“ įrengta nuolatinė M. Kvedaravičiaus atminties ekspozicija.
