15min rugpjūtį pranešė, kad Valstybės saugumo departamente ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo pradėtas patikrinimo procesas dėl A.Januškos patikimumo ir leidimo dirbti su slapta informacija, kad jis galėtų būti skiriamas G.Landsbergio patarėju.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija komentuoti šį procesą atsisakė, į klausimus apie A.Janušką neatsakė, tik apsiribojo komentaru, kad permainos ministro politinėje komandoje nevyksta. Situacijos tuomet nekomentavo ir A.Januška.
G.Landsbergis interviu šeštadienį transliuotoms LNK Žinioms patvirtino, kad dėl A.Januškos „buvo intencijų“.
„Buvo tokių intencijų (...). Prašymai į Valstybės saugumo departamentą buvo teikti“, – teigė ministras. G.Landsbergio teigimu, išvados iš žvalgybos nebuvo gauta.
Reaguodamas į reportažą, A.Januška feisbuke parašė, kad suvaldžius migrantų krizę jis nusprendė negrįžti į URM, tolesnėse procedūrose nusprendė nedalyvauti.
Signataras feisbuke pasidalino iš VSD gauto rašto ištrauka, kur teigiama, kad iki rugsėjo 17 dienos negavus paaiškinimų, prašymų ar pastabų bei neatvykus į VSD pokalbiui tikrinimo procedūra yra nutraukta.
„Tik prasidėjus A.Lukašenkos hibridinei atakai su migrantais, buvau sutikęs pasvarstyti, gal galiu padėti URM. Abejojau, bet kad nesigaištų laikas, sutikau, kad būtų pradėta procedūra dėl mano leidimo dirbti su visiškai slapta informacija. Bet viskas greit pasikeitė, padėtis ir be manęs (keista?) buvo suvaldyta. Nebeliko motyvacijos. Tad nebereikėjo ir leidimo, jis ir neišduotas, nes tolesnėse procedūrose nedalyvavau, tikrinimas buvo nutrauktas“, – rašė A.Januška.
Įtakingas diplomatas
Nepriklausomybės akto signataras A.Januška prieš kurį laiką buvo laikomas vienu įtakingiausių valstybės tarnautojų šalyje.
A.Januškos bendražygiai jį vadina talentingu geopolitikos strategu, vienu iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos architektų.
Dėl savo įtakos viešojoje erdvėje jis buvo pelnęs „pilkojo kardinolo“ pravardę, „valstybininkų“ grupės lyderio etiketę.
A.Januška Lietuvos diplomatinėje tarnyboje dirbo nuo 1992 metų, o jo įtaka itin išaugo tapus prezidento Valdo Adamkaus patarėju 1998 metais. Vėliau jis grįžo į URM, 2006 metais buvo paskirtas tuometinio premjero Gedimino Kirkilo patarėju.
Kritikai yra A.Janušką kaltinę dėl esą neskaidrių ryšių su verslu ir žvalgyba. Jo vaidmuo ir įtaka buvo narpliota per parlamentinį VSD tyrimą po žvalgybos pareigūno Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje 2006 metais.
A.Januška viešajame gyvenime tapo mažiau matomas po to, kai Seimo ir prezidento rinkimus 2008–2009 metais laimėjo konservatoriai ir Dalia Grybauskaitė. 2009 metais jam skirta signataro renta.
2020 metų Seimo rinkimų išvakarėse ir po rinkimų A.Januška vėl tapo labiau matomas viešojoje erdvėje, ėmė aktyviau dalyvauti konferencijose, komentuoti žiniasklaidoje.
Pastaruoju metu A.Januška aktyviai ragino Lietuvą nutraukti baltarusiškų trąšų tranzitą, solidarizuojantis su JAV sankcijomis.
