Jie penktadienį Vilniuje susitiko advokatų kontoros „Glimstedt“ bei Žurnalistų etikos inspektoriaus inicijuotoje diskusijoje „Komunikacijos ir žiniasklaidos teisė bei etika: nauji ir seni iššūkiai“.
„Kinta viešosios informacijos samprata, ima persidengti tai, kas vieša ir privatu. Formuojasi nauja sąvoka – santykinis viešumas arba privatumas. Puikus tokio persidengimo pavyzdys yra socialiniai tinklai, dėl kurių sunkiai apibrėžiamo statuso jau sulaukėme skundų“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, diskusijos metu analizavęs besikeičiančio žiniasklaidos veido temą.
Stiprėjant socialinių tinklų įtakai ir internetinei žiniasklaidai, plečiasi ir žiniasklaidos bei jos atstovų profesinės etikos reguliavimo srities ribos. Socialinių tinklų paskyros tampa visuomenės informavimo priemonėmis, ką aiškiai iliustruoja nesenas atvejis, kai Algio Ramanausko-Greitai asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyta nuomonė apie Artūrą Račą, kurią apskundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybai nustatytas etikos pažeidimas. Nors tai kol kas vienintelis oficialiai užfiksuotas etikos pažeidimas socialiniame tinkle, tačiau skundų dėl etikos pažeidimų internetinėje žiniasklaidoje minėtoji tarnyba sulaukia kuo toliau, tuo daugiau.
Rimvydas Valatka: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida.“
Aktualėjant duomenų apsaugos problemai, riba tarp privataus ir viešo intereso tampa lankstesnė ir teismų praktikoje. Teismams tenka rinktis, kuris aspektas konkrečioje situacijoje yra svarbesnis.
„Kiekvieno iš mūsų viešumas ir privatumas nėra lygiaverčiai. Jie priklauso nuo to, kas aš esu, kokią informaciją apie mane žinoti turi visuomenė. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiausiai privati yra Prezidentė,“ – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas.
Diskusijoje dalyvavę didžiausių internetinių naujienų portalų redaktoriai sutiko, kad net objektyviausios žiniasklaidos priemonės negali visiškai išvengti klaidų augant turinio intensyvumui ir apimčiai.
Pasak portalo „15min.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvydo Valatkos, žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti.
„Jokiuose kituose demokratiniuose kraštuose su žurnalistais nesielgiama taip neetiškai, kaip Lietuvoje. Juos puola internete ir socialiniuose tinkluose, Seime ir net bažnyčiose maišo su žemėmis. Panieką žurnalistams rodo net premjerai“, – sakė R. Valatka.
Apie etiką kaip ginklą prieš kritišką žiniasklaidą kalbėjęs portalo vyriausiasis redaktorius priminė, kad norint etiškesnės žiniasklaidos, etiškesnė turėtų būti ir pati visuomenė: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida.“
Tuo tarpu šiandien, užuot kėlusi aukštesnius etikos standartus pati sau, Lietuvos visuomenė dar linkusi ieškoti kaltų žiniasklaidos atstovų gretose: „Visuomenė apie žurnalistų etiką žino kur kas daugiau nei apie medicinos ar teisės etiką, nors, mano galva, neetiškas žurnalistas yra mažiau pavojingas mūsų gyvybei ir laisvei negu neetiškas gydytojas ar teisininkas.“
„Žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti“, - sakė R.Valatka.
„Ne visada esame teisūs, natūralu, kad darome klaidų. Tai lemia internetinės žiniasklaidos pobūdis – iš mūsų reikalaujama labai didelio greičio ir operatyvumo, o greitis – kokybės priešas. Pasitaiko įvairių situacijų: nuo spaudimo iš suinteresuotų asmenų iki mūsų pačių netyčinių klaidų“, – diskusijos metu sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak praktinius žurnalistikos teisiniuose labirintuose pavyzdžius pristačiusios redaktorės, visgi per trylika gyvavimo metų portalas dar nepralaimėjo nė vienos iškeltos bylos dėl etikos pažeidimų. Informacijos paneigimų taip pat buvo labai nedaug.
Apie tai, kaip ieškiniais kovojama prieš žiniasklaidą ir visuomenės interesą kalbėjęs portalo „Lrytas.lt“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus pritarė M. Garbačiauskaitei-Budrienei, kad raktinis žodis, apibūdinantis šių dienų Lietuvos žiniasklaidą, yra greitis. Pasak jo, nors vyrauja greitas ir seklus turinys, tačiau vilties teikia auditorija, kurią domina rimti straipsniai, o ne vien skandalingos antraštės ar nuotraukos. Tačiau ilgametę žiniasklaidos patirtį sukaupęs L. Dapkus pastebi, kad vis dažniau žiniasklaidos priemonės naudoja švelnesnes formuluotes („galima manyti, kad“, „daroma prielaida, kad“ ir pan.), taip sumažinant apkaltinimo neobjektyvumu tikimybę.
Diskusiją apibendrinęs advokatų kontoros „Glimstedt“ vadovaujantis partneris Linas Sesickas džiaugėsi, kad teisinis aspektas buvo tik labai nedidelė šios temos dalis – siekdami kuo geriau suprasti ir nušviesti situaciją, renginio organizatoriai skatino į ją pažvelgti iš skirtingų pusių ir todėl pakvietė dalyvauti žiniasklaidos bei priežiūros institucijų, komunikacijos agentūrų atstovus, kas leido skirtingas pozicijas vertinti objektyviai.
„Visuomenėje, kurioje naujienų srautas yra nenutrūkstamas, o ir pati žiniasklaida, jos formos keičiasi greičiau, negu bet kada anksčiau, vis sunkiau yra rasti balansą tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą. Apsaugoti savo asmens duomenis taip pat darosi vis sunkiau. Tikimės, jog ši vieša diskusija ne tik buvo naudinga ir suteikė žinių dalyviams, bet ir paskatins aktyvesnę ir turiningesnę žiniasklaidos etikos diskurso plėtrą Lietuvoje “, – sakė L. Sesickas.
