Šiemet, staiga sušilus orams, neįprastai anksti Pakruojo dvare ėmė skleistis narcizai ir kitos pavasario gėlės, kurių rekordinio žydėjimo, kaip ir kasmet, tikėtasi tik balandžio pabaigoje. S.Paltanavičiaus teigimu, augalai į oro pokyčius reaguoja taip jautriai todėl, kad yra atvežtiniai.
„Varnėnai – mūsų paukščiai ir nedideli temperatūrų svyravimai taip paprastai jų kalendoriaus nepakeičia. Pirmieji sugrįžta vasario pabaigoje, o dauguma jų kasmet susirenka per tris kovo savaites. Šiuo metu patinėliai jau suka ratus rinkdamiesi inkilus, o pamatę patinkantį – prie jo čiulba.
Tai – dalis poros paieškos proceso. Radusieji balandžio pradžioje paprastai suka lizdus, o šią savaitę jau turėtume sulaukti ir pirmųjų kiaušinių juose.“, – sakė gamtininkas.
Visgi ilgi metai klimato pokyčių, pasak S.Paltanavičiaus, turi įtakos ir varnėnų elgesiui.
„Net pats pastebėjau, kad, jei prieš 50 metų mano gimtojoje Suvalkijoje, kur viskas vyksta anksčiau nei kitur, jaunikliai lizdus palikdavo maždaug birželio 5-ąją, šiandien tai vyksta jau savaite anksčiau. Varnėnai – paukščiai, nevedantys antros vados, tačiau pastaruoju metu atsiranda jauniklių, lizdą paliekančių ir liepos mėnesį. Tai gali būti dar vienas klimato kaitos atneštas pokytis: jei taip ir toliau, galbūt dar po 50-ies metų varnėnai kiaušinius dės ir jauniklius augins jau du kartus per sezoną. Taip šie paukščiai jau dabar elgiasi Pietų kraštuose”, – sako ornitologas.
Spalvingi inkilai negąsdina
Ukrainai padedančiai organizacijai „Stiprūs Kartu“ ir Pakruojo dvarui paskelbus paramos akciją „Laisvės paukščiai“, kuria siekiama kurti spalvingus inkilus, parduoti juos viešuose aukcionuose, o visus surinktus pinigus skirti į Ukrainą siunčiamiems dronams, pasigirdo visuomenės nerimo, ar ryškiai išdažyti inkilai paukščiams – tinkami.
Gerai žinomas gamtininkas ramina: spalvos ir dažai varnėnų ar kitų paukščių tikrai neatbaidys.
„Paukščiai, būna, peri kad ir sename kibire, įspraustame kur nors tarp medžio šakų. O kiek jų jauniklius veda ryškiose pašto dėžutėse ar net senų automobilių varikliuose. Tad spalvingas inkilas jų tikrai neišgąsdins.
Geram paukščių namui svarbūs yra tik du aspektai: tinkamo dydžio anga, varnėnams ji turi būti 4,5 cm skersmens, ir sandarumas. Jei inkilas sukaltas kokybiškai, paukščiai noriai jame gyvens“, – teigia S.Paltanavičius.
Pasak jo, visai tikėtina, kad inkilai neliks tušti ir birželį, varnėnams juos jau palikus.
„Gegužės viduryje parskrenda čiurliai. Jie – miesto, sodybų paukščiai, norintys būti prie žmogaus. Todėl dažniausiai kuriasi įvairiose senų namų, daugiabučių pastatų skylėse bei nišose. Renovacija daugybę čiurlių palieka be namų, todėl varnėnų atlaisvinti inkilai jiems – tikras išsigelbėjimas. Gražu, kad vis dažniau inkilai jiems iškeliami ir ant naujai renovuotų namų“, – sakė ornitologas.
S.Paltanavičiaus teigimu, net jei ne visuose jūsų iškeltuose inkiluose iškart apsigyveno paukščiai, nusiminti nereikėtų – ilgainiui paukščiai jiems padovanotus namus atras.
„Svarbu tik, kad tų inkilų būtų ir kuo daugiau“, – kalbėjo gamtininkas.
