– Pastaraisiais metais daug kalbama apie aplinkosaugą, taršos problemas, vartojimo įpročių kaitą. Ar savo aplinkoje jaučiate didesnį dėmesį šioms temoms?
– Simona: Turiu prisipažinti, kad aš pati prieš kokius trejetą metų apie ekologiją ar atsakingą vartojimą per daug nesusimąstydavau. Kol kartą gavau vienos sekėjos žinutę: ji atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai geriu kavą iš vienkartinių puodelių, ir pasiteiravo, ar nepagalvoju, jog 10 minučių panaudotas puodukas netrukus tampa šiukšle. Tai privertė pagalvoti apie vartojimo įpročius ir po truputį, nepametant galvos, ieškoti tam tikrų sprendimų. Tikiu, kad net ir maži žingsniai prisideda prie pokyčių, tačiau dar svarbiau, kad ne tik žmonės, bet ir verslas taptų atsakingesnis, naudotų aplinką tausojančius sprendimus.
Renata: Manau, formuojasi jaunimo mada gyventi atsakingai. Tikiuosi, tokios tendencijos išliks ir ateityje.
– Renata: Man smagu pripažinti, kad mano aplinkoje pastariaisiais metais tikrai padaugėjo žmonių, kurių požiūris į ekologiją tapo atsakingesnis. Pokytis tikrai vyksta ir tas pokytis yra geras! Ypač džiugina, kad šį judėjimą palaiko jauni žmonės, kurie visąlaik gyveno pritekliuje ir jiems nieko taupyti nereikėjo. Manau, formuojasi jaunimo mada gyventi atsakingai. Tikiuosi, tokios tendencijos išliks ir ateityje. Aš pati atstovauju kiek vyresnei kartai, kuri dar natūraliai gyveno nepritekliuje, mus tėvai yra išmokę taupyti: maistą, vandenį, elektros energiją… Dar pamenu laikus, kai plastiko maišelių eros net nebuvo, tada natūraliai į parduotuves eidavome su savo medžiaginiais krepšiais, nes parduotėse jų niekas nedalijo.
– Tačiau ar nėra taip, jog tas ekologinis sąmoningumas aktualus tam tikram „burbului“, ar jis jau tampa visuotiniu?
– Simona: Globaliu mastu ekologijos temos ir problemos nėra naujiena. Džiugu, kad apie tai vis dažniau ir daugiau kalbama viešojoje erdvėje ir Lietuvoje. Ir pati nevengiu apie tai viešai kalbėti ir dalytis savo atradimais, kurie padeda formuoti atsakingo vartojimo įpročius. Manau, kad dauguma žmonių Lietuvoje šiandien jau supranta ir pripažįsta ekologijos problemų svarbą. Tik savo aplinkoje pastebėjau, kad moterys šiuo klausimu kiek aktyvesnės nei vyrai.
– Renata: Mano socialinių tinklų „burbule“ tikrai vyrauja ekologijos temos. Man pačiai tai aktualu, todėl aplinkui yra ir žmonės, kuriems ši tema įdomi. Ypač džiugina, kad šį judėjimą palaiko jauni žmonės. Pavyzdžiui, mano 13 metų dukra net ir mane skatina gyventi labiau ekologiškai, nes tarp jos bendraamžių vyrauja tokios temos, jie vienas iš kito sužino daug naudingų dalykų. Tarp mano [bendraamžių], kuriems kiek per 40, tokios pokalbių temos nėra labai populiarios.
– Įsivaizduokime žmogų, kuris už savo ekologinį sąminingumą gautų aukščiausią įvertinimą – 10 balų. Kiek balų šiuo metų jūs skirtumėt sau? Kokiose srityse dar norėtumėt pasitempti?
Simona: Man atrodo, kad sugebėti pratęsti daikto galiojimo laiką šiandien yra labai svarbu.
– Simona: Manau šiandien sau skirčiau 4 balus, nežinau, ar kada nors pasieksiu 10, nes tai padaryti itin sunku, o ir kraštutinumų gyvenime nemėgstu. Aš pati jau ilgą laiką rankinėje nešiojuosi daugkartinį pirkinių krepšelį, o visai neseniai atsirado ir specialūs daugiakartiniai maišeliai vaisiams ir daržovėms. Kavą išsinešti geriu iš termopuodelio, kuris yra labai patogus ir neužima daug vietos rankinėje. Neseniai įsigijau daugkartinio naudojimo šiaudelius, taip pat naudoju ir specialią stiklinę gertuvę vandeniui. Žinoma, būna visko, kartais termopuodelį ar pirkinių maišelį pamirštu namuose, tad dar ne visada pavyksta išvengti plastiko ir kitų vienkartinių daiktų. Tačiau labai stengiuosi tapti vis atsakingesne vartotoja – rinktis ekologiškus produktus ir rūšiuoti atliekas. Be to, daiktus stengiuosi prikelti naujam gyvenimui. Esu ne kartą sakiusi, jog man atrodo, kad sugebėti pratęsti daikto galiojimo laiką šiandien yra labai svarbu. Jau kelis kartus su kolegėmis organizavome stilingų moterų spintos išpardavimo renginį „Shop my closet“, kuris kaskart sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Pagrindinė renginio idėja – vienoje erdvėje suburti stilingas asmenybes, kurios ieško naujų namų puikios būklės aprangos detalėms.
– Renata: Vis dar mokausi gyventi labiau ekologiškai. Eidama į parduotuvę stengiuosi nepamiršti savo drobinio maišelio, rūšiuoju šiukšles, vasarnamyje iš organinių šiukšlių gaminu kompostą. Namuose jau keli metai nėra plastikinių šiaudelių, naudoju daugkartinius bambukinius, kuriuos parsivežiau iš kelionės po Balį. Beje, svečiuodamasi šioje šalyje tiesiogiai susidūriau su plastiko pertekliumi ir jo užterštumu pasaulyje. Vandenyne po audros teko nardyti tarp plastiko šiukšlių. Tai man padarė įspūdį ir privertė kuo labiau atsisakyti plastiko. Tiesa, kiek sunkiau atsisakau plastikinės maistinės plėvelės bei vienkartinių servetėlių. Sau dabar skirčiau 7 balus iš 10-ies. Man, kaip maisto tinklaraštininkei, ypač aktuali maisto nešvaistymo tema – esu už tai, kad turime kuo labiau sumažinti maisto švaistymą, kuris šiuo metu pasaulyje yra masinis. Paskaičiuota, kad namų ūkiai maisto iššvaisto daugiausia – ne pramonė, ne restoranai, ne maisto perdirbimo įmonės, bet būtent namuose gyvenantys žmonės išmeta daugiausia maisto! Taigi, čia reikėtų kiekvienam pradėti nuo savęs ir perkant maistą pagalvoti: ar tikrai noriu ir spėsiu jį suvalgyti? Juk tiek maisto yra nuperkama tik dėl akcijų ar mažos kainos, o po to paprasčiausiai išmetama.
– Prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjo veikti taros grąžinimo sistema, kiek aktyviai tenka ja naudotis? Kokius naujus įpročius buityje ir pokyčius aplinkoje tai atnešė?
– Simona: Aš pati užstato sistema naudojuosi ir labai džiaugiuosi, jog galimybė grąžinti tarą Lietuvoje yra. Tačiau man šiandien net svarbesnis klausimas ne tai, kas skatina žmones naudotis taromatais, bet kiek ši sistema iš tikrųjų veiksminga ir ar spėja apdoroti gautą taros kiekį. Tiesa, su draugais mėgstame leisti laisvalaikį gamtoje, ir smagu tai, kad vis rečiau tenka pastebėti šiukšles parke, miške ar prie ežero.
– Renata: Manau, ši sistema Lietuvoje veikia labai sėkmingai. Man pačiai smagiausia, kad mūsų miškuose ir parkuose beveik nebeliko besimėtančių depozitinių butelių. Žmonės juos susirenka, o jei ne, tai atsiranda, kas nori juos surinkti ir gauti už tai pinigų. Mano nuomone, tai puiki praktika, nes šalies gyventojams suformavo įgūdį susirinkti po savęs šiukšles, už tai susigrąžinant nors ir nedidelę dalį išleistų pinigų. Ir tai veikia! Mūsų namuose depozitinės taros grąžinimu užsiima vaikai, jie visada atsakingai grąžina visus namuose sukauptus depozitinius butelius, už tai gaudami piniginę motyvaciją.
– Jei būtų jūsų valia ir galėtumėte pakeisti vieną žmonių įprotį, susijusį su vartojimu, kas tai būtų?
– Simona: Tikriausiai šiuo metu mane labiausiai erzina vienkartiniai kavos puodeliai. Jei galėčiau, kiekvienam, mėgstančiam kavą išsinešti, nupirkčiau po daugkartinį ar kavos termopuodelį.
– Renata: Mane labiausiai erzina perkamas per didelis maisto produktų kiekis, nesugebėjimas jų laikyti ir išsaugoti kuo ilgesnį laiką. Taip pat labai nemėgstu vienkartinių indų, jei jau reikia pirkti pačiai, visada renkuosi popierinius arba bambukinius. Ir mada gerti kavą iš vienkartinio puodelio man visiškai nesuprantama. Manau, kad į atsakingo vartojimo problemą turėtume žvelgti kur kas giliau, o ne vien norėdami pasipuikuoti šiuo metu madingais daugkartiniais maišeliais maistui.
