Šiuo metu tiriama, kokiomis tiksliai aplinkybėmis Prienų rajone esančiame žirgyne žuvo žirgą vedžiojusi devyniolikmetė mergina.
Žirgų specialistai teigia, kad pateisinimų ir kaltinimų žirgui bei raitelei galima sugalvoti milijoną, tačiau tai nieko nepakeis.
Žirginis sportas ir toliau išliks viena pavojingiausių sporto rūšių, Norvegijoje laikomu pavojingesniu už boksą. O žmogaus nuo žirgo smūgio neišgelbės joks šalmas ar liemenė – būtina griežtai laikytis saugumo taisyklių.
500 kilogramų žirgo jokiu pavadžiu nesulaikysi
Žagarėje žirgus auginantis ir vaikus treniruojantis Vidmantas Staškevičius sako, kad apie nelaimę sužinojo iš kitų šio sporto atstovų. Skaudi žinia apskriejo visus žirginio sporto žmones.
V.Staškevičius – aukščiausios klasės veterinaras, visą gyvenimą dirbantis su žirgais. Ilgą laiką Vokietijoje prižiūrėjo ir išjodinėjo pačius neklusniausius žirgus. Ilgainiui tapo FEI teisėju – teisėjauja pasaulinėse žirgų ištvermės jojimo varžybose.
Pirmoji taisyklė – neapsivynioti pavadžio aplink ranką.
Žirgų specialistas nesiima komentuoti konkretaus atvejo, nes jo nematė savo akimis, tačiau priminė pagrindines saugumo taisykles.
Pirmoji – neapsivynioti pavadžio aplink ranką.
Kodėl? „Jei žirgas pasibaidys, apvyniotas pavadis užsiverš. 500 kilogramų svorio žirgo žmogus nesulaikys. Vienintelis būdas – bėgti kartu su žirgu ir jį pasukti, o ne stengtis sulaikyti“, – paaiškino žirgų specialistas.
Jei tokių akrobatinių triukų raitelis nemoka, tenka tiesiog paleisti pavadį – lai pasibaidęs žirgas lekia.
Jei esi visai šalia žirgo, tuomet smūgis tiesiog nublokš, nesužeis mirtinai.
Antroji taisyklė – jei tenka būti šalia žirgo, reikia laikytis kuo arčiau jo ir pasisukti šonu į gyvulį.
„Pusantro metro nuo žirgo – mirtino smūgio zona. Jei esi visai šalia žirgo, tuomet smūgis tiesiog nublokš, nesužeis mirtinai. Būdamas šonu į žirgą, dar gali bandyti jį pasukti“, – aiškino žirgininkas.
Jei pasibaidęs žirgas spirtų, užmuštų vietoje. Žirgas priekinėmis kojomis gali užmušti bet kokį gyvūną. Galinės kojos dar galingesnės.
Trečia taisyklė – visada, prieinant prie žirgo, reikia su juo bendrauti, stebėti jo būseną. Neskeryčioti rankomis, nes jis tai gali suvokti kaip agresiją. Kelti ranką tik priėjus, bet jokiu būdu jomis nemojuoti artinantis.
Žirgas – žolėdis, nesukurtas pulti
Po nelaimės visuomenė reiškė įvairias baimės kupinas mintis. Vieni kaltino pačią žuvusiąją. Kiti – žirgą, kurį siūlė užmigdyti. Norintieji viską kuo greičiau užmiršti, kaltino tik likimą.
V.Staškevičius žirgo nekaltina. Gyvūnas buvo ir liko toks, kokį jį sukūrė gamta. Tai žolėdis, kuris iš prigimties linkęs gintis, o ne pulti.
„Žirgas yra labai jautrus gyvūnas, reaguojantis į bet kokį nežinomą judesį ar triukšmą. Tai jam signalas – bėk! Natūrali gynyba ir jokios agresijos“, – aiškino V.Staškevičius.
Kartą savo mokiniams pademonstravau – atsiguliau ant žemės, o per mane visi turėjo joti. Nė vienas žirgas neužkliudė.
Specialistas mini tik porą atvejų, kuomet žirgas gali demonstruoti agresiją. Jei bandoje yra eržilas arba kastruotas tabūno vadas, kilus pavojui, jis visada aukosis – puls ir gins savo pateles. O šiaip eržilai mušasi tik vienas su kitu.
„Niekada žirgas ant žmogaus nelipa ir jo netrypia, kaip buvo minėta spaudoje apie tragiškai pasibaigusį atvejį. Kartą savo mokiniams pademonstravau – atsiguliau ant žemės, o per mane visi turėjo joti. Nė vienas žirgas neužkliudė. Žirgas visada saugo žmogų. Ir tik panikos atveju gina save“, – tikina žirgininkas.
Žirgas – panikos gyvūnas
Sakoma, kad aplink žuvusiąją merginą buvo smarkiai ištrypta. Kai kurie traktuoja tai kaip žirgo agresyvų elgesį. Kas galėjo iš tiesų nutikti? Kaip jautėsi žirgas, kurį po to sunku buvo nuraminti?
Žirgas trūkteli, o raitelis, negalėdamas ištraukti rankos, virsta po žirgo kanopomis.
„Klasikinė situacija būtų tokia – žirgas pasibaido. Ant raitelio rankos užvyniotas pavadis užsiveržia. Žirgas trūkteli, o raitelis, negalėdamas ištraukti rankos, virsta po žirgo kanopomis.
Jaunas žirgas nepratęs, kad jam po pilvu kažkas maišosi. Bando nuspirti tą pavojų ir negali išsivaduoti nuo pavadžio, užsiveržusio ant žmogaus rankos. Pasirodo kraujas. Tai gamtoje reiškia didžiulę paniką.
Kartoju pirmą taisyklę – neapsivyniokit pavadžio ant rankos. Jei būnate su žirgu – būkite šimtu procentų. Jokių kalbėjimų telefonu ar kitų blaškančių dalykų“, – kalbėjo V.Staškevičius.
Gelbėja ne stebuklai, o atidumas
Dažniausiai žmonės užmiršta, jog dirba su gyvuliu, kuris yra labai jautrus. Daugelis galvoja – mano žirgas ar šuo niekada man nieko nepadarys. Tai ne keturkojis žaisliukas. Kaip neužsimiršti?
„Lietuvoje nėra darbo su žirgais kultūros. Nėra nuoseklios mokymo sistemos ir infrastruktūros, kuri visame pasaulyje yra. Vaikai ir suaugusieji pasaulyje laiko elgesio su žirgais egzaminus. Tačiau ir to maža. Teoriją reikia nuolat kartoti – kaip prieiti, iškrapštyti kanopas, iššukuoti, nuraminti“, – teigia žirgininkas.
Išsigandęs žirgas neprognozuojamas. Turiu daug sužeidimų, kuriuos paliko žirgai. Visus juos gavau tik dėl to, kad ignoravau žirgo paniką
Saugumo technika, anot žirgininko, yra svarbiausias dalykas.
Visi, kurie sugalvoja pajodinėti pas V.Staškevičių, pirmiausia išklauso saugumo instruktažą ir dalyvauja pratybose. Net jei žmogus sako, kad turi daug jojimo patirties, tenka tai įrodyti ir pasikartoti.
„Išsigandęs žirgas neprognozuojamas. Turiu daug sužeidimų, kuriuos paliko žirgai. Visus juos gavau tik dėl to, kad ignoravau žirgo paniką“, – tvirtina patyręs žirgininkas.
O ar pasitaiko agresyvių žirgų? „Tai itin retas dalykas. Nuo vieno tokio turiu randą galvoje. Man liepė jį mokyti ir išjodinėti pagal kitokią sistemą. Tai man baigėsi skausmingai. Pasakiau, kad taip mokomas šis žirgas tinkamas tik mėsai. Tuomet nusileido – mokyk pagal save. Sumokėjo dvigubai, tačiau vėliau džiaugėsi žirgu.“
Žirgas užkabino vaiko koją kanopa, atstūmė, nubloškė nuo savęs ir nulėkė.
Žirgininkas sako, kad vieną pirštą jam sulaužė mažas kumeliukas – išsigandęs staigiai kilstelėjo galvą. Su pavojumi yra susidūrę ir jo vaikai, kuriems žirgininkystė taip pat labai artima.
„Kartą sūnų užsodinau ant gerai apjoto žirgo. Šis išsigando plastmasinio maišelio. Vaikas krito nuo žirgo, o koja pasiliko balnakilpėje. Savo akimis mačiau, kaip žirgas užkabino jo koją kanopa, atstūmė, nubloškė nuo savęs ir nulėkė. Vaikas manė, kad jam spyrė, tačiau akivaizdu – gelbėjo.“
Dukrai buvo nutikęs panašus įvykis. Jai taip pat koja įstrigo balnakilpėje: „Vienuolikmetė mergaitė mokėjo laikytis taip, kad visu greičiu lekiantis žirgas jos nesužalotų. Nepasimetė, išsivadavo ir sveika grįžo.“
