Parlamentarių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės parengtos pataisos vertinamos nevienareikšmiškai: vieni teigia, kad jos padės apsaugoti tėvų skriaudžiamus vaikus, kiti įsitikinę, kad jos atvers galimybę atimti vaikus ir iš gerų šeimų, nes net paprasčiausias reikalavimas susitvarkyti kambarį ar nekiurksoti prie kompiuterio bus laikomas psichologiniu smurtu.
„Ankstesnėje redakcijoje sąvoka buvo labai siaura, susieta su fizine grėsme, dabar elementari pastaba vaikui išplėsta iki to, kad tai gali būti traktuojama kaip emocinis smurtas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė parlamentaras Rimantas Dagys.
V.Budnikas teigė, kad projekte numatyta suteikti daugiau teisių vaikų interesus ginančioms institucijoms, tačiau tai ne sustiprins, o susilpnins šeimos institutą.
Pasak LŽTA pirmininko, Konstitucijoje numatyta, kad šeima – valstybės pagrindas, o vaikų auklėjimas – tėvų pareiga, tuo metu valstybė šios pareigos perimti negali.
„Be to, Pagrindiniame įstatyme nustatyta – privatus žmogaus gyvenimas yra neliečiamas, tad įstaigos į asmenų gyvenimą gali kištis tik išskirtiniais atvejais. Teisingumą mūsų šalyje vykdo teismai, tuo metu projekte teigiama, kad institucija, gavusi pranešimą, kad tėvai piktnaudžiauja savo valdžia, gali paimti vaiką iš šeimos. Tačiau prieš tai turi būti ištirtos visos aplinkybės“, – samprotavo V.Budnikas.
Anot jo, jeigu vaiką reikia paimti skubiai, teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau be teismo sprendimo tai neturėtų būti daroma.
„Vaiko paėmimas yra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu“, – įsitikinęs jis.
LŽTA pirmininkas atkreipė dėmesį, kad vaikams globos įstaigose nėra gerai, ten esą klesti seksualinis išnaudojimas, vaikai nėra ugdomi savarankiškam gyvenimui.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi psichologė Eglė Mirončikienė aiškino, kad atskyrimas nuo šeimos žlugdo vaiką.
Anot jos, paimtas vaikas išgyvena išsiskyrimo skausmą, ilgainiui jam išsiugdo priešiškumas aplinkai, savęs nuvertinimas, galiausiai vaikas išsenka, o tuomet gali atsirasti noras nusižudyti.
„Šeimos praradimas turi labai neigiamą įtaką vaiko psichologiniam, fiziniam ir socialiniam vystymuisi. Toks veiksmas pateisinamas tik kraštutiniais atvejais, kai reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, vaiko mėtymas ir vėtymas turi būti prilyginamas žiauriam elgesiui, jokiais įstatymais tai negali būti įteisinta“, – įsitikinusi E.Mirončikienė.
LŽTA kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ketina kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Vydą Gedvilą, premjerą Algirdą Butkevičių ir į parlamento frakcijas, prašydami nepriimti įstatymo pataisų.