Žmogaus teisių gynėjas A.Rudomanskis: LGBT+ migrantai Lietuvoje nelaukiami

Tarp Lietuvą pasiekiančių migrantų netrūksta lesbiečių, gėjų, transseksualų ir biseksualų (LGBT+).

Kai kuriose šalyse jiems už netradicinę seksualinę orientaciją gali grėsti pavojus.

Susiduria su problemomis

Prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo vietose Lietuvoje atsidūrę LGBT+ migrantai susiduria su diskriminacija, jų padėtis prasta, – įsitikinęs vienoje tokių stovyklų apsilankęs Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) valdybos pirmininkas A.Rudomanskis.

Žmogaus teisių gynėjo teigimu, tokie prieglobsčio prašytojai neturi galimybės gauti nei tinkamos psichologinės, nei teisinės pagalbos.

Pasak A.Rudomanskio, LGBT+ migrantų Lietuvoje šiuo metu yra kelios dešimtys, jie apgyvendinti atskirai, siekiant išvengti galimų incidentų su kitais prieglobsčio prašytojais.

Bendravęs su LGBT+ migrantais kaip savanoris, A.Rudomanskis sakėsi išgirdęs įtarimus, kad migrantų prašymus nagrinėjantys pareigūnai patys galėtų būti homofobiškų pažiūrų.

Dėl to prieglobsčio prašytojai išreiškė norą, kad jų prašymai būtų vertinami objektyviau.

„Kai tu nesi tikras, kaip bus išnagrinėtas tavo prašymas, kai tu gyveni tokiomis sąlygomis, tai nenuostabu, kad žmonės bando pabėgti iš tokios baisios aplinkos“, – apie netradicinės seksualinės orientacijos migrantus kalbėjo TJA valdybos pirmininkas.

A.Rudomanskio manymu, mažai tikėtina, kad migrantai galėtų manipuliuoti situacija ir melagingai tvirtinti esantys netradicinės seksualinės orientacijos.

„Kai tu esi musulmonas, kai tau kiekvieną dieną į galvą kalama, kad homoseksualumas yra didžiausias pasaulyje blogis, kai tu žinai, ko gali sulaukti iš kitų pabėgelių stovykloje, pasisakęs apie savo seksualinę orientaciją, mažai tikėtina, kad kažkas imtųsi tokių manipuliacijų tiesiog, kad gautų prieglobstį“, – vertino žmogaus teisių gynėjas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sulaikyti migrantai

Bėdų yra ir daugiau

Aptarti šiai problemai šeštadienį surengtas TJA internetinis susitikimas.

Jonas Valaitis, dabar einantis LGBTQ+ teisių naujienų portalo Jarmo.net redaktoriaus pareigas tvirtino, kad LGBT+ palaikanti Lietuvos bendruomenės dalis norėtų asmeniškai priglausti pabėgėlius savo namuose, tačiau tam šiuo metu trūksta teisinio reikalavimo.

J.Valaitis kalbėjo apie šiuo metu inicijuotą peticiją „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas – už žmogišką elgesį su migrantais“, – joje keliami klausimai dėl pabėgėlių padėties Lietuvoje.

Susitikimo metu buvo vardijama ir daugiau prieglobsčio prašytojų problemų, pavyzdžiui, kad juos naktį miegančius žadina žibintuvėliais, siekiant patikrinti, ar nėra pabėgusių. Tai buvo pavadinta „nežmogišku elgesiu„.

Migrantai

SOAS Londono universiteto politikos mokslų daktarė, etniškumo ir migracijos specialistė Indrė Balčaitė akcentavo, kad migrantams trūksta informacijos – dėl teisinės pagalbos ir norint gauti reikiamą pagalbą esant sudėtingai padėčiai, migrantai turėtų kreiptis į konkrečius teisės specialistus, kuris sutinka imtis jų bylų ir tinkamai juos ginti.

Tačiau specialistė akcentavo, kad tokių teisininkų nėra daug, o iškilus poreikiui, ypač stovyklų gyventojams sudėtinga apie juos sužinoti. Tą rodo Vengrijos pavyzdys.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sulaikyti migrantai

Susitikimo metu kalbėjusi šiuo metu „Raudonajame kryžiuje“ savanoriaujanti Kornelija Zaicaitė sakė, kad pyktis ir nuovargis juntamas ir prižiūrėtojų pusėje, ir tarp pačių prieglobsčio prašytojų.

Pasak jos, šiuo metu yra išnagrinėta 900 prieglobsčio prašymo bylų ir tik vienu atveju yra paskirtas prieglobstis.

„Privaloma surinkti konkrečius liudijimus, kad žmogui gresia pavojus, o tą padaryti labai sunku nes dauguma jų nemoka rašyti ir skaityti net gimtąja kalba. Reikia vertėjo. „Raudonasis kryžius“ turi vos keturis teisininkus, kurie su tuo gali dirbti. Reikia vertėjų, kurių nėra Lietuvoje. Vertėjų reikia viskam – advokatui, gydytojui, psichologui“, – kalbėjo savanorė.

„Tuos migrantus prižiūrintys darbuotojai sako, kad jie gauna tokius atlyginimus, kad jie patys negali nupirkti savo vaikams tų sausainių, kuriuos valgo migrantų vaikai“, – apgailestavo aktyvistė.

Asmeninio archyvo nuotr./Artūras Rudomanskis

Anot Pasak A.Rudomanskio, jeigu valstybės institucijos leistų didesnį nevyriausybinių organizacijų priėjimą prie LGBT+ migrantų, šios galėtų pagelbėti jiems savo iniciatyva – suteikti psichologinę, net teisinę pagalbą. Tačiau šiuo metu tokios galimybės trūksta.

Persekiojimas dėl seksuainės orientacijos

Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija, šiemet į mūsų šalį per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.

Prieglobsčio suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas.

Jame nurodoma, kad „siekiant pripažinti priklausymą prie tam tikros socialinės grupės arba nustatyti tokios grupės savybes, turi būti tinkamai atsižvelgiama į su lytimi susijusius aspektus, įskaitant lyties tapatybę“, o 116 str. 1 d. 7 p. nurodoma, kad „atsižvelgiant į aplinkybes prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje, tam tikrai socialinei grupei gali priklausyti grupė, susidariusi dėl būdingos seksualinės orientacijos, pavyzdžiui jeigu kilmės valstybėje egzistuoja baudžiamosios teisės aktai, kurie specialiai skirti tam tikros seksualinės orientacijos asmenims.