„Priimdami Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, padarėme didžiulį žingsnį į priekį – pasakėme, kad mes, kaip visuomenė, norime ir stengsimės užtikrinti vaikystę be smurto, kad vaikai yra lygiaverčiai žmonės suaugusiems, o jų gerovė mums yra svarbiausia. Tai niekaip nekenkia nei šeimoms, nei jų interesams. Šeimoms kenkia smurtas prieš vaikus ir jo pasekmės – vaikų elgesio ir mokymosi sunkumai, psichinės ir fizinės sveikatos problemos suaugus, aukštesnė savižudybės ir polinkio į nusikaltimus rizika", – sako Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė.
Kaip teigiama išplatintame pranešime, pastarųjų mėnesių vaikų paėmimo iš šeimų įvykiai atskleidė silpnąsias vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimo vietas – nepakankamą valstybės institucijų pasirengimą vaiko teisių apsaugos reformai, nepakankamą jo įgyvendinimo finansavimą. Įvertindami tai, kad vykdant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą iškilo sunkumų, pabrėžiame, kad reikia taisyti ne poįstatyminius teisės aktus, o kreiptis į Vyriausybę prašant tinkamai finansuoti besiformuojančias reformos įgyvendinimo praktikas ir suteikti laiko joms nusistovėti.
„Mūsų visų dar laukia ilgas kelias mokantis priimti vaiką, kaip sau lygiavertį. Raginimas keisti priimtą įstatymą nėra konstruktyvus, jis nukreipia dėmesį nuo problemos esmės – privalome pakankamai finansuoti ir kurti efektyviai veikiančią sistemą, garantuoti dar daugiau paslaugų, kurios apsaugo vaikus ir padeda šeimoms, išgyvenančioms krizes. Visuomenėje skleidžiami siūlymai vėl įteisinti smurtą prieš vaikus – tik gilina problemą ir užkerta kelią konstruktyvių sprendimų paieškai", – sako organizacijos „Gelbėkit vaikus" generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė, pabrėždama, jog joks įstatymas, jokioje valstybėje, ypač tiesiogiai paliečiantis jautriausias visuomenės ląsteles – vaiką ir šeimą – neįvyksta ir nebūna tinkamai įgyvendinamas per keletą mėnesių. Tam reikia laiko ir lėšų.
NVO koalicija „Už vaiko teises" ir Žmogaus teisių organizacijų koalicija ragina valdančiąją daugumą ir Vyriausybę prisiimti atsakomybę už susiklosčiusią padėtį ir kuo greičiau ją spręsti, numatant tinkamą finansavimą kitų metų šalies biudžete ir taip skiriant realų, o ne deklaratyvų dėmesį Lietuvos vaikams ir šeimoms.
