Vertinime Lietuva sulaukia nemažai kritikos, tačiau yra ir sričių, kuriose pasiekėme progreso.
„Deja, daug kur esame užstrigę ir nenorime pripažinti kito žmogaus laisvės: Lietuva jau daugiau kaip 10 metų neįgyvendina Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje L. prieš Lietuvą ir nepriima įstatymo dėl lyties keitimo tvarkos. Vis dar nesusitariame dėl partnerystės galimybių nei skirtingų, nei tos pačios lyties asmenims.
Humoristo Whydoto byla Lietuvoje ir dizainerio Roberto Kalinkino EŽTT rodo, kad valstybė vis dar linkusi cenzūruoti aštresnę saviraiškos laisvę. Stringa kova su smurtu artimoje aplinkoje – nors policijos iškvietimų kasmet daugėja, dėl jų pradedamų tyrimų procentinė dalis mažėja, o apie pusė pradėtų tyrimų nutraukiami“, – rašoma 2016-2017 metų Žmogaus teisių apžvalgoje.
Apie progresą ir neišspręstas problemas žmogaus teisių srityje 15min studijoje kalbėjome su Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininku Karoliu Liutkevičiumi ir Seimo nare, liberale Aušrine Armonaite.
K.Liutkevičiaus teigimu, kalbėjimas apie konkrečius atvejus žymiai efektyvesnis nei abstrakčios diskusijos žmogaus teisių tema.
„Žmonės, susidūrę su konkrečius atveju, pamatę, kad žmogus turi problemą, pamatę, kad jam leidus išsispręsti tą problemą nebus niekam pakenkta, tampa žymiai pozityvesni“, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisininkas.
„Manau, kad didžioji dalis visuomenės žmogaus teisių kaip abstrakcijos ne visai supranta ir žiūri įtariai. Viešojoje erdvėje, politinėse diskusijose, siekiant pigaus populiarumo žmogaus teisės yra dažnai aptariamos ekstremaliais pavyzdžiais ir nepagrįstomis baimėmis“, – pastebėjo jis.
ŽTSI atstovas pabrėžė, kad Lietuva Europos kontekste išsiskiria nepakantumu netradicinės lytinės orientacijos asmenims ir kalinių skaičiumi. 100 tūkstančių lietuvių tenka daugiausiai kalinių pagal visų kitų Europos valstybių proporcijas. Tai iš dalies lemia ir tai, kad kaliniai bausmę atlieka itin prastomis sąlygomis.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė pripažino, kad nemažai daliai tokios žmogaus teisių ataskaitos vis dar nėra įdomios, tačiau visuomenėje atsiranda vis daugiau žmonių, suprantančių šios temos svarbą, o tai galiausiai lems ir politinės valios apraiškas.
„Šita ataskaita yra reikalinga sprendimų priėmėjams... Bet jei plačiau apie politinį dėmesį žmogaus teisėms, tai iki šiol Lietuvos politinėje erdvėje tai nebuvo prioritetas“, – konstatavo A.Armonaitė.
„Ši valdžia linkusi drausti, bausti, žmogaus teisių srityje nepasisako, švelniai sakant“, – teigė ji, pripažindama, kad lyderystės neparodė ir ankstesnės valdžios.
Pasakodama apie prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktą Stambulo konvencijos patvirtinimo Lietuvoje siūlymą, A.Armonaitė pripažino, kad baiminamasi, jog ši, smurtą prieš moteris mažinti turinti konvencija, nepraeis net pirmojo įstatymų keitimo etapo.
Seimo narė sukritikavo ir sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kuris, jos teigimu, puikiai suprantu tam tikrų žmogaus teisių problemų sprendimo svarbą, tačiau pasiduoda valdančiųjų įtakai ir nesiima iniciatyvos.
