Antradienį prezidentas G.Nausėda su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija nuotoliniu būdu aptarė žmonių su negalia teisių padėtį Lietuvoje.
Susitikimo metu kalbėta apie žmonių su negalia teisių ir gerovės problemas, COVID-19 pandemijos stabdymo priemonių poveikį šių žmonių situacijai bei Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė pažymėjo, jog prezidentas mato, kad COVID-19 pandemija ir jos pasekmės žmonėms su negalia yra reikšmingos ir šiandieninė situacija tik pagilino tam tikras ilgalaikes, sistemines problemas.
Todėl prezidentas ragino susitelkti bei greičiau ir veiksmingiau spręsti žmonių su negalia problemas.
„Prezidentas ragina vadovautis požiūriu, kad žmonių su negalia gerovė yra mūsų visų bendras reikalas. Kiekvienas visuomenės narys gali prisidėti prie žmonių su negalia patiriamų kliūčių mažinimo“, – teigė I.Segalovičienė.
„Jei kiekviena ministerija, įstaiga, organizacija ar įmonė kasmet savo veikloje nusimatytų ir įgyvendintų priemones, skirtas jų paslaugų, pastatų, internetinių svetainių, produktų ar procesų prieinamumui, turėtume tūkstančius gerų sprendimų Lietuvoje, užtikrinant žmonių su negalia teises ir gerovę“, – tęsė ji.
Žmonės su negalia – nuolatiniame karantine
Lygių galimybių kontrolierė B.Sabatauskaitė po susitikimo su prezidentu antrino, kad per karantiną žmonių su negalia problemos tik išryškėjo bei pažymėjo, kad šie žmonės dėl paslaugų neprieinamumo ir taip nuolat gyvena karantine.
„Svarbu suprasti, kad didelė dalis žmonių su negalia yra nuolatiniame karantine ir izoliacijoje dėl aplinkos neprieinamumo, paslaugų trūkumo, įtraukaus ugdymo ir integracijos į darbo rinką priemonių neprieinamumo Lietuvoje“, – pažymėjo ji.
Norint matyti visą paveikslą žmonių su negalia, suprasti, su kuo jie susiduria karantino metu, jos teigimu, reikalinga apie tai rinkti duomenis, kurių šiuo metu nėra – nėra aišku, kiek žmonių su negalia yra gavusių sveikatos paslaugų karantino metu.
„Tačiau svarbu pabrėžti, kad bendrai problemos turėtų būti sprendžiamos visada įtraukiant žmones su negalia ir jų šeimų narius“, – teigė ji.
B.Sabatauskaitė pažymėjo, kad sprendžiant sistemines problemas reikalinga ir lyderystė, nes tai nėra į vienos institucijos ribas patenkančios problemos.
Visuomenės nuostatos, švietimas ir darbo rinka
Ji atkreipė dėmesį į visuomenės nuostatas, kurios daro didelę įtaką žmonių su negalia paslaugų perkėlimui į bendruomenės lygmenį.
„Remiantis etninių tyrimų instituto duomenimis, žmonės su psichikos negalia yra viena labiausiai nepageidaujamų grupių, kalbant apie gyvenimą kaimynystėje, darbą kartu, būstą, ir kartu patenka tarp tų grupių, kurių visuomenė šalinasi labiausiai, kartu su romais, iš įkalinimo įstaigų išėjusiais asmenimis, musulmonais ir homoseksualiais asmenimis“, – kalbėji B.Sabatauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad žmonės su negalia vis dar turi ribotą priėjimą prie švietimo.
Žmonės su psichikos negalia yra viena labiausiai nepageidaujamų grupių, kalbant apie gyvenimą kaimynystėje, darbą kartu, būstą.
„Praėjus daugiau nei 10 metų nuo Konvencijos (Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos – aut. past.) ratifikavimo, žmonėms, kuriems sueina 21 metai, nėra užtikrinamos iki šiol galimybės mokytis, tęsti profesinio mokymosi ar kitokio ugdymosi, nors Konvencija numato ir įpareigoja valstybes užtikrinti žmonėms su negalia galimybę mokytis visą gyvenimą“, – teigė ji.
Nuo 2024 metų visi specialiųjų poreikių vaikai galės ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose. Tačiau, pasak B.Sabatauskaitės, tam reikia tinkamai pasirengti.
B.Sabatauskaitės teigimu, liūdina ir užimtumas – Lietuvoje iš beveik visų darbingo amžiaus, tai yra – beveik 159 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia – dirba 29 proc. asmenų.
„Užimtumo srityje būtina įtvirtinti pareigą darbdaviams pritaikyti sąlygas, ne tik patalpas asmenims su negalia, ir taip pat užtikrinti aktyvaus įtraukimo į darbo priemones“, – teigė ji.
Turime grąžinti jiems skolą
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė pažymėjo, kad Lietuvoje yra netinkamai vykdoma deinstitucionalizaciją, kai „toliau tęsiama žmonių su negalia segregacija, <...> neužtikrinama žmonių autonomija, pasirinkimo teisė ir individuali pagalba.“
Jos teigimu, Lietuvoje Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija nėra perkelta pilna apimtimi.
„Todėl mes turime pripažinti, kad mes, kaip valstybė, žmonėms su negalia ir jų šeimos nariams tikrai esame skolingi ir turime kuo greičiau visi kartu siekti sisteminių tvarių pokyčių ir grąžinti tą skolą“, – teigė K. Dūdonytė.
Tikrai esame skolingi ir turime kuo greičiau visi kartu siekti sisteminių tvarių pokyčių ir grąžinti tą skolą.
Skiepyti reikia kuo greičiau
Paklausta apie žmonių su negalia skiepijimą, pezidento patarėja I.Segalovičienė sutiko, kad šie žmonės yra padidintoje rizikoje patirti komplikacijas, „todėl labai svarbu, kad žmonės su negalia būtų paskiepyti kuo greičiau.“
Pasak jos, šiuo metu prioritetine tvarka skiepijami pacientai, turintys lėtinių ligų, bet ne visi žmonės su negalia patenka po šiuo prioritetu.
„Prezidentūra yra gavusi žinių, kad tiek nevyriausybinės organizacijos, tiek žmonės su negalia yra kreipęsi į Vyriausybę, siekdami būti paskiepyti kuo greičiau“, – sakė I. Segalovičienė.
Žmonės su negalia turi būti paskiepyti ir dėl sveikatos ir dėl socialinio aktyvumo.
Jos teigimu, paskiepyti žmones su negalia kuo greičiau reikia ir dėl to, kad nedidėtų socialinė atskirtis.
„Žmonės su negalia turi būti paskiepyti ir dėl sveikatos, ir dėl socialinio aktyvumo, užimtumo ir didesnio įsitraukimo į visuomeninį gyvenimą“, – teigė ji.
