Su N.Šamakova ir 18-mečiu Faustu Simaičiu, kuris taip pat negirdi nuo vaikystės, apie negirdinčiųjų iššūkius kalbėjome padedami gestų kalbos vertėjos Viktorijos Ivanauskaitės.
Apie 2-3 procentai Lietuvos gyventojų negali girdėti be klausos aparatų, nurodoma Gyventojų statistikos registre. Kodėl žmogui gali sutrikti klausa? Priežastys įvairios. Medikai kalba, kad tai gali lemti genetiniai sutrikimai, traumos, centrinės nervų sistemos susirgimai, infekcijos ir virusinės ligos.
Galvoja, kad kurtumas – užkrečiamas
Net ir šiomis dienomis yra pastebima, kad žmonės vis dar vengia neįgaliųjų, o juos pamatę tarytum sutrinka, ypač kai tenka su jais bendrauti. Kodėl taip yra? „Sovietų laikais požiūris į neįgalius žmones buvo itin prastas.
Viešoje vietoje buvo gėda pasirodyti tiems, kurie negirdi, artimiesiems – gėda, kad jų šeimos nariai turi negalią.
Juk viešose vietose vaikščiojo tik sveikieji“, – priežastį, kodėl net ir šiomis dienomis yra įsišaknijusi baimė prisiliesti prie neįgalių žmonių gyvenimo, įvardijo N. Šamakova.
Vaikystėje ji teigė net iš girdinčiųjų supratusi, kad šie mano, jog kurtumu galima užkrėsti – štai kokios buvo to meto visuomenės žinios.
„Net ir šiomis dienomis turėjome situaciją, kai vienas vaikas norėjo dalyvauti mūsų rengiamoje šventėje, bet mama jo neišleido, nes galvojo, kad vaikas užsikrės kurtumu. XXI amžiaus Lietuvoje žmonės galvoja, kad kurtumas užkrečiamas“, – apie gluminančią situaciją ir visuomenės žinių stygių pasakojo gestų kalbos vertėja V. Ivanauskaitė.
Patyčios traumavo
Skaudžią istoriją papasakojo ir F.Simaitis.
„Kai gyvenau Juodkrantėje, lankiau darželį, ten buvo keli girdintieji, kurie su manimi mėgino kalbėti. Aš mėgindavau taip pat įsilieti į tą vaikų grupę, gestais atsakyti ir kalbėti balsu. Bet padarydavau daug klaidų. Ta girndinčiųjų vaikų grupė matė, kad ir mano šeima yra kurčia, mes kalbame gestų kalba. Jiems buvo labai keista. Iš manęs ėmė tyčiotis“, – apie tai, kaip kurtieji dažniausiai pajaučia atskirtį, teigė jaunuolis.
Vaikinas ilgus metus mėgino patyčias ignoruoti. „Tačiau visko buvo per daug. Supratau, kad tuos vaikus reikia atstumti. Tuo metu man galėjo būti nuo 9 iki 11 metų. Aš atstūmiau girdinčiuosius. Tačiau pamatydavau žmones, kurie elgiasi normaliai. Jiems šiek tiek skirdavau dėmesio. Buvo tarpusavio pagarba“, – kalbėjo jis.
F.Simaitis aiškino, kad patyčios vaikystėje jį emociškai traumavo. „Jaučiau tą jausmą, kad girdintieji tyčiojasi iš kurčiųjų. Šių metų rugsėjį įstojau į profesinę mokyklą, kurioje integruoja neįgaliuosius ir sveikuosius. Pasijutau net keistai. Praėjus daug metų supratau, kad reikia pamiršti tai, kas buvo. Metas judėti tolyn ir stengtis susidraugauti. Aš stengiuosi tapti drąsesnis. Jau suradau vieną girdintį draugą, kurį šiek tiek ėmiau mokyti gestų kalbos“, – džiaugėsi jaunuolis.
15 tūkst. eurų tam, kad nors kiek girdėtum
N.Šamakova įsitikinusi – padėtis šiais laikais po truputį gerėja. „Kai Lietuva tapo nepriklausoma, problemos tarytum išlindo, tad imtasi neįgalius žmones integruoti. Jie išėjo į viešumą. Kurtieji taip pat yra žmonės, kaip ir mes visi“, – dėstė mergina.
Deja, problemos, susijusios su kurtumu, Lietuvoje gali būti ir labai skaudžios. Anot N. Šamakovos, yra ir kurčiųjų, kurie nesupranta jokios kalbos – net gestų. „Ypač kaimuose. Jei tėvai girdintieji, o gimsta kurčias vaikas, tėvai nežino, kaip elgtis, nemoko jo, nekalba, gestų kalbos nėra. Žmogus tampa tarytum bekalbis ir mėgina bendrauti mimikomis“, – teigė ji.
Ji teigė, kad dažnai tokie tėvai apsilanko pas gydytojus. O medikai siūlo dėti implantus – mikroschemą galvoje.
N.Šamakova aiškino, kad visuomenę reikia šviesti apie šią negalią. Taip dings stereotipai ir visuomenės baimės, susijusios tiek su kurtumu, tiek su kitomis negaliomis.
„Reikia informacijos, kad yra mokyklos Panevėžyje, Klaipėdoje Vilniuje ir Kaune, kuriose mokomi kurtieji. Žinau, kad yra darželiai, kuriuose suburiamos specialios negirdinčių vaikų grupės. Deja, kaimuose problema itin gili, kadangi tėvai sutrinka ir nežino, kur kreiptis“, – apgailestavo mergina.
Ji teigė, kad dažnai tokie tėvai apsilanko pas gydytojus. O medikai siūlo dėti implantus – mikroschemą galvoje. Ji neištraukiama. Tuomet prie jos prijungiamas aparatas į ausį. „Mano paprastas aparatas. Dar yra toks, kuris pridedamas magnetu prie galvos, o kai reikia – jį galima nuimti. Toks prietaisas pirmą kartą yra visiškai kompensuojamas, tačiau po 5-erių metų jį jau reikia keisti. Jis kainuoja apie 10-15 tūkst. eurų„, – išlaidas, kurias tenka patirti neįgaliesiems ir jų artimiesiems, įvardijo N.Šamakova.
2 psichologai – 6 tūkst. žmonių
Kurtieji patiria socialinę atskirtį, išgyvena dėl savo galimybių, tad dažnai susiduria su psichologinėmis problemomis. Ar jiems prieinama psichologinė pagalba?
„Mokykloje buvo psichologas. Bet jis konsultavo tik tuos vaikus, kurie susiduria su emociniais, proto sutrikimais. Deja, bet visoje Lietuvoje yra vos 2 psichologai, kurie moka gestų kalbą. Jie dirba Kaune ir Vilniuje“, – tikino F.Simaitis.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčių žmonių, o klausos sutrikimų turinčių žmonių yra apie 40 tūkst. Jie nenaudoja gestų kalbos“, – kalbėjo V.Ivanauskaitė.
Ji teigė, kad tokius duomenis kaupia Lietuvos kurčiųjų draugija, jungianti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius.
