Mobilus skiepijimo autobusiukas savo kelionę pradėjo pirmadienį Doviluose. Čia pasiskiepyti atvyko per dvidešimt žmonių.
Trečiadienį jis kelionę tęsė Šiūpariuose ir Dauparuose.
Kaip skelbia Statistikos departamentas, Klaipėdos rajone situacija dėl koronaviruso nėra tokia optimistiška kaip kituose regionuose.
Štai, trečiadienio duomenimis, rajone buvo nustatyti 8 nauji koronaviruso atvejai ir pandemijos kreivė vėl ėmė augti. Palyginimui, visoje šalyje buvo tik 33 atvejai. Jau kiek anksčiau skelbta, kad šiame Vakarų Lietuvos regione yra fiksuota ir delta koronaviruso atmaina.
Tačiau nepaisant tokių žinių, skiepytis gausios savivaldybės gyventojai neskuba. Klaipėdos rajone yra paskiepyta tik 36,1 proc. populiacijos. Tai ketvirtas nuo galo rezultatas šalyje.
Rajono valdžia, siekdama paspartinti vakcinavimą, įsteigė ir loteriją. Pagrindiniai prizai – dviračiai, elektriniai paspirtukai, skrydis oro balionu. Taip pat galima laimėti knygynų čekius, bilietus į kiną.
Loterijoje gali dalyvauti tik Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravę žmonės.
Tam, kad skiepytųsi dar daugiau gyventojų, mobilusis punktas pradėjo kelionę po kaimus. 15min žurnalistė domėjosi, kaip jam sekasi.
Į Šiūparius siūlė nevykti
Trečiadienį skiepijimo autobusiukas nuo ryto laukė žmonių priešais Šiūparių pradinę mokyklą, netoli parduotuvės.
Kai į vietą atvyko žurnalistė, buvo praėję maždaug dvidešimt minučių nuo akcijos pradžios. Jau buvo paskiepyta sutuoktinių pora. Darbuotojoms jie spėjo paatvirauti, kad ketina vykti į užsienį, todėl ir skiepijasi.
Bėgo laikas, tačiau daugiau žmonių nebesimatė.
Kaimo bendruomenės slaugytoja Gitana Vasiliauskienė teigė, kad siūliusi į maršrutą šio kaimo neįtraukti.
„Mintyse perbėgau trobas. Jau tikrai nemažai yra suskiepytų. Tikriausiai jau koks 70 proc. Liko vienas kitas, dalis vargu ar ateis, nelabai tiki...” – kalbėjo slaugytoja. Ji pati kabinete nuo pat vakcinacijos pradžios sulaukė nemažai kaimo gyventojų ir juos paskiepijo. Kiti, pavyzdžiui, mokykloje dirbantys pedagogai, pasiskiepijo rajono centre Gargžduose. Kelis ligotus Šiūparių gyventojus G.Vasiliauskienė aplankė namuose ir paskiepijo. Ji pasakojo, kad skeptikų kaime, kur gyvena apie 300 žmonių, nebuvo daug. Tiesa, kelis senyvo amžiaus žmones bandė atkalbėti jų vaikai. Tačiau jie vis tiek nusprendė skiepytis, tik prašė slaugytojos nesakyti vaikams.
„Gali būti, kad rezultatai priklauso nuo bendruomenės, nuo jos lyderio. Žinau vieną kaimą, kur pati seniūnaitė netiki skiepais, mėgsta pasisakyti. Tad ir to kaimo gyventojai vangiai skiepijasi“, – pasakojo G.Vasiliauskienė.
„Yra sakančių, kad palauks rudens ir jei reikės – tada skiepysis. Tačiau kiek iki to rudens likę, o dar reikia keturių savaičių imunitetui susiformuoti“, – pridūrė po visus kaimus su mobilia komanda važinėjanti sveikatos specialistė Vilija Veiverė.
Gyvena prie vakcinacijos centro, bet laiko nerado
Netrukus prie maisto parduotuvės atvyko šeima iš Agluonėnų. Tėvą ir mamą, pastaruosius ketverius metus gyvenančius Norvegijoje, atlydėjo duktė. Sveikatos sistemoje dirbanti mergina jau skiepyta.
Vasaros atostogų į Lietuvą atvykę lietuviai tikino, kad skiepijasi, nes „taip reikia“.
Būdamas Lietuvoje Leonas teigė gavęs žinutę iš Norvegijos, kad jau gali atvykti skiepytis. Tačiau nusprendė tai padaryti tėvynėje. Juolab kad atostogos užtruks ir bus spėję gauti dvi vakcinas.
„Norvegijoje niekas skiepais neabejoja. Nėra sąmokslo teorijų. Visi supranta, kad tai būtina ir kantriai laukia savo eilės“, – pasakojo Leonas. Paklausti, ar reikalinga loterija, emigrantai susimąstė. „Jei abejočiau skiepais, galbūt tokia loterija norą skiepytis dar labiau sumenkintų“, – pasvarstė žmona.
Netrukus prie autobusiuko sustojo Eduardas, vykęs į sodą. Vyriškis teigė, kad žadėjęs tik nupirkti maisto, tačiau pamatęs, kad galima pasiskiepyti – pasiryžo.
Jūrininku dirbantis Eduardas įsitikinęs, kad be skiepų vargu ar pavyks toliau gyventi ir ar baigsis pandemija. „Visa šeima pasiskiepijo, tačiau aš vis laiko neradau. Nors gyvenu prie pat vakcinavimo centro. O čia taip gerai pavyko“, – kalbėjo pašnekovas. Vyras nustebo, kad dar ir loterijoje dalyvaus. Pradžiugino ir rėmėjų dovanos: keptų grybukų pakuotė.
Šiūpariuose pasiskiepyti nusprendė ir Aurimas iš Dituvos. Jaunuolis neslėpė, kad jį motyvavo ir prizas.
Dauparuose – eilutė
Po dviejų valandų darbo Šiūpariuose, mobilioji komanda persikėlė į Dauparus. Šiame sparčiai augančiame miestelyje netoli autostrados gyvena apie 400 gyventojų.
Autobusiukui įsukus į vietos mokyklos kiemą, čia jau laukė eilutė žmonių.
Dauguma jų tikino, kad skiepijasi, nes to reikia dėl darbo. „Važinėju į darbą užsienyje. Nuolat tenka vargti, kai reikia rasti vietos testavimui. Praėjusį kartą teko dėl testo vykti net į Kauną. Pasiskiepijau „Jannsen“ vakcina ir esu ramus“, – 15min teigė savo vardo nenorėjęs atskleisti daupariškis. Jam pritarė keli eilėje stovėję vyrai. Užsienyje uždarbiaujantys vyrai tikino, kad loterija – nė motais. Jie tiesiog tikisi laisviau keliauti.
Vienas daupariškis į skiepų autobusiuką atvežė ir paauglį sūnų. Visa šeima jau pasiskiepijo ir pasitarę nusprendė, kad rudenį pasitiks kur kas ramiau, jei bus paskiepytas ir sūnus.
Netrukus į eilę atvyko ir trys senjorai.
Paklausti, kodėl nepasiskiepijo anksčiau, nors jie tai galėjo dar pavasarį, daupariškiai tikino negavę žinutės apie tokią galimybę. Garbaus amžiaus žmonės teigė, kad jiems nepatogu važiuoti ir į Gargždus, keikė jų pasirinktą vakcinavimo vietą, kur net automobilio nėra kur pastatyti. „Ir dar dažnai užstato“, – pridėjo pro šalį ėjęs daupariškis.
Kitas daupariškis teigė atėjęs, nes „žmona liepė“. „Gerai, kad atvažiavo pas mus. Tikrai neturiu laiko važiuoti į Gargždus. Dirbu pagal individualią veiklą. Kartais ir 14 valandų. Jei ne ši akcija – kažin ar būčiau laiko radęs“, – kalbėjo vyras. Jis taip pat teigė, kad prizas jam – nė motais, tačiau grybukų dėžutę ketino parnešti žmonai.
Mobilus skiepų kabinetas ant ratų dar keliaus į Tilvikus, Kvietinius, Lapius ir kitus kaimus. Kelionės bus organizuojamos iki pat liepos 15-osios, o 16-ąją paaiškės loterijos laimėtojai.
Iš loterijos ir pasišaipo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Justas Ruškys teigė, kad loterija – tai dar viena priemonė nors kaip nors suvilioti žmones ateiti to pirmojo skiepo.
„Buvo visokių nuomonių, kai tą skrajutę sukūrėme. Buvo ir kas ir juokėsi. Tačiau mūsų tikslas – paskiepyti daugiau žmonių, kad ruduo būtų lengvesnis. Nebereikėtų užsidaryti tiek rajono, tiek savivaldybės mastu“, - teigė J.Ruškys.
Anot jo, gali būti, kad loterija jau duoda rezultatų: jei dar prieš gerą savaitę žmonių, kurie ateina vadinamojo pirmojo dūrio, tai yra pirmosios vakcinos, per dieną buvo 3-4, geriausiu atveju 5, tai pirmadienį jų buvo daugiau nei šimtas.
