Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Žurnalistai pabrėžia, kad pagal teismų praktiką įslaptinta informacija automatiškai negali būti pašalinama iš viešosios diskusijos erdvės.
„Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus. Jis sukurtų prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša“, – rašoma viešame kreipimesi.
Žurnalistai pabrėžia, kad pagal teismų praktiką įslaptinta informacija automatiškai negali būti pašalinama iš viešosios diskusijos erdvės.
„Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti“, – teigiama kreipimesi.
Žurnalistai pažymi, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.
Seimas ketvirtadienį 79 balsais už, vienam buvus prieš ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.
Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau.
„Siūlytina įstatymo projekte neišskirti nepilnamečio ir baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas“, – tokią nuostatą pasiūlė Vyriausybė.
Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.
Prašymą vetuoti Baudžiamojo kodekso pataisas pasirašė naujienų agentūros BNS, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, alfa.lt, LNK, TV3, „Lietuvos ryto“ televizijų, Žinių radijo ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, prie jo kviečiami prisijungti ir kiti žurnalistai.
Pridedame visą kreipimosi tekstą:
Lietuvos Respublikos Prezidentei
Daliai Grybauskaitei
KREIPIMASIS
dėl Baudžiamojo kodekso pataisų
2016-04-15
Vilnius
Mes, Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai, redaktoriai ir žurnalistai, prašome Jūsų grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti 2016 m. balandžio 14 d. priimtas Baudžiamojo kodekso pataisas Nr. XIIP-309(3).
Esame susirūpinę, kad priimtos pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad įstatymo pataisos kriminalizuoja bet kokios neviešame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiagos paskelbimą, nepriklausomai nuo šios informacijos pobūdžio. Pagal pataisas, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma ir paviešinus viešame teismo posėdyje išnagrinėtą medžiagą, kurią teismas nustatė, kad yra nevieša.
Priešingai nei numatyta Baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje, kuris numato atsakomybę už neviešų ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, siūloma nuostata yra platesnė, apimanti ir duomenų viešą paskelbimą bei papildomai numato atsakomybę juridiniam asmeniui.
Atsižvelgdami į tai, esame susirūpinę, kad toks įstatymas gali sukurti prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms, įskaitant ir tuos atvejus, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša.
Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus.
Toks reglamentavimas neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje suformuotos nuoseklios pozicijos, kad įslaptinta informacija iš esmės negali būti per se pašalinama iš viešosios diskusijos sferos. Remiantis šia praktika, už įslaptintos informacijos atskleidimą neturi būti persekiojama, jei tai nesukelia reikšmingų neigiamų pasekmių (Goodwin v. the United Kingdom, A.B. v. Switzerland).
Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti.
Pažymime, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.
Deklaruojame savo tvirtą pasiryžimą laikytis Visuomenės informavimo etikos kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, kurie užtikrina duomenų, susijusių su žmogaus asmeniniu, šeiminiu gyvenimu, sveikata konfidencialumą, ir nekaltumo prezumpciją.
Pasirašo:
Laima Abromaitytė, Rolandas Agintas, Sigitas Babilius, Tomas Balžekas, Vaidotas Beniušis, Monika Garbačiauskaitė – Budrienė, Jūratė Damulytė, Liudas Dapkus, Tomas Dapkus, Edmundas Jakilaitis, Edgaras Kiškis, Raimundas Kurlianskis, Vladimiras Laučius, Indrė Makaraitytė, Audrius Matonis, Rita Miliūtė, Aurimas Perednis, Rytas Staselis (sąrašas pildomas)
