„Viskas, ką išmokau žurnalistikoje, išmokau iš Romo Sakadolskio ir iš tų begalinių pokalbių telefonu, kai perduodavau savo pranešimus, nes kintant technologijoms iš pradžių skaitydavau tekstą, paskui siųsdavau garsinį įrašą“, – BNS ketvirtadienį sakė R.Miliūtė.
„Mes daugybę laiko praleisdavome prie telefono ragelio, vienas pokalbis yra trukęs kone tris valandas. Turėdavai apginti, įrodyti, pakeisti kiekvieną žodį, kuris nebuvo tinkamiausias tekste“, – prisiminė ji.
R.Miliūtė sako su R.Sakadolskiu susipažinusi 1988-aisiais, dvejus metus bendravo su „Amerikos balso“ lietuvių tarnyba dirbdama Sąjūdžio informacijos agentūroje, nuo 1990-ųjų su juo kartu dirbo kaip „Amerikos balso“ bendradarbė.
Ji apgailestavo, kad R.Sakadolskio patirties nespėta įamžinti vadovėlyje.
„Ko man tikrai nuoširdžiai gaila, kad visa tai, ką Romas mokėjo – jis buvo geras dėstytojas, mokėjo kantriai aiškinti, kas yra blogai, kas yra gerai – kad jam tiesiog neužteko laiko viso to suguldyti į vadovėlį“, – sakė ji.
L.Donskis: netekome vieno iškiliausių žurnalistų Lietuvos istorijoje
„R.Sakadolskis yra labai ryškus ir didelis puslapis Lietuvos žurnalistikos ir laisvo žodžio istorijoje“, – BNS ketvirtadienį sakė L.Donskis.
Profesorius pabrėžė velionio darbą „Amerikos balso“ radijuje išeivijoje sovietinės okupacijos metais.
„Jaunesni galbūt nepamena tokio fakto, kad R.Sakadolskis buvo „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas. Lygiai kaip Laisvosios Europos radijo balsas Miunchene, o vėliau Prahoje buvo Mykolas Drunga, taip Vašingtone „Amerikos balso“ lietuviškasis balsas buvo R.Sakadolskis, ir jis savo nepaprastai gražia lietuvių kalba, nepaprasta artikuliacija pasiekdavo (Lietuvą) net tuo metu, kai sovietai trukdė klausytis „Amerikos balso“, vis tiek jį girdėjo beveik visa Lietuva“, – teigė filosofas.
Vokietijoje pabėgėlių stovykloje gimęs, o vėliau Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs R.Sakadolskis pasibaigus sovietinei okupacijai atvyko gyventi į Lietuvą ir įsiliejo į jos visuomeninį gyvenimą. Pasak L.Donskio, įamžinti R.Sakadolskio atminimą turi būti universitetų, kuriuose jis dėstė, garbės reikalas.
„Kai Lietuva tapo nepriklausoma, R.Sakadolskis atvažiavo gyventi į Lietuvą, jis gimęs ne Lietuvoje, o Vokietijoje, tai vadinamųjų „dipukų“ vaikas, vėliau tapęs amerikiečiu. Bet R.Sakadolskis nedvejodamas nusprendė gyventi Lietuvoje ir nepaprastai prasmingai įsijungė į Lietuvos gyvenimą. Romas dėstė Vilniaus universitete žurnalistikos specialybės studentams, taip pat buvo aktyvus ir Vytauto Didžiojo universitete“, – pasakojo L.Donskis.
„Aš sakyčiau, mes netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto. Būtų garbės reikalas Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetams pagalvoti apie R.Sakadolskio atminimo įamžinimą, ar skelbiant jo vardo stipendiją, ar kitu būdu jo vardą susiejant su žurnalistų rengimu“, – pabrėžė filosofas.
D.Grybauskaitė: R.Sakadolskis siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl ketvirtadienį mirusio žurnalisto R.Sakadolskio mirties, sakydama, kad sovietmečiu dirbdamas Jungtinėse Valstijose jis siuntė Lietuvai svetimos propagandos neiškraipytą tiesos žodį.
„Sovietmečiu per geležinę uždangą prasiverždavęs „Amerikos balsas“ Lietuvos žmonių namus pasiekdavo su R.Sakadolskio parengta ir jo balsu skaitoma žinia, kuri tais laikais buvo svarbi kaip oras. Žurnalistas siuntė Lietuvai tiesos žodį, neiškraipytą svetimos propagandos“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.
D.Grybauskaitės teigimu, R.Sakadolskis daug jėgų ir laiko skyrė visuomeninei veiklai, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, moksleivius mokė informacinio raštingumo, žurnalistus – tiriamosios žurnalistikos, daug dėmesio skyrė lietuviškos žiniasklaidos pilietiškumui ir etikai.
Šalies vadovė pareiškė užuojautą R.Sakadolskio žmonai, artimiesiems ir kolegoms.
Premjeras Algirdas Butkevičius savo užuojautoje sako, kad Lietuva neteko iškilios asmenybės, be kurios ne tik žurnalistikos, bet ir šalies istorija šiandien neįsivaizduojama. Pasak užuojautos, kurios tekstą paskelbė Vyriausybės spaudos tarnyba, „R.Sakadolskis mūsų atmintyje visuomet išliks svarbi istorijos dalis, atsidavusio laisvei ir demokratijai asmens pavyzdys“.
„R.Sakadolskis buvo tikras lietuvis, patriotas, nors ir gimęs Vokietijoje, gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, grįžo į Lietuvą ir čia nuoširdžiai ir su užsidegimu dirbo savo šaliai ir jos žmonėms. Tai buvo visuomenininkas, žmogus, kurio balsas iš „Amerikos balso“ Sovietų okupuotoje Lietuvoje tautiečiams skleidė viltį ir stiprino dvasią,“ – sakoma užuojautoje.
Komunikacijos fakultetas: prisiminsime kaip reiklų ir kritišką kolegą
Užuojautą dėl R.Sakadolskio mirties pareiškė ir Vilniaus unversiteto Komunikacijos fakultetas.
„Pirmą kartą Romas Sakadolskis susitiko su Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos studentais 1988 metais, Sąjūdžio suvažiavimo dienos vakarą, pakviestas „Universiteto žurnalisto”. Tą vakarą, kai Vilniaus balso auditorijoje studentai sėdėjo ne tik ant suolų, stalų, bet ir ant palangių, Romas ir buvo neformaliai pakviestas bendradarbiauti su VU.
Tą vakarą, kai Vilniaus balso auditorijoje studentai sėdėjo ne tik ant suolų, stalų, bet ir ant palangių, Romas ir buvo neformaliai pakviestas bendradarbiauti su VU.
Žurnalistikos studentams 1992-1993 ir 1999 – 2014 metais (2006 – 2012 – kaip etatinis VU Komunikacijos fakulteto lektorius) dėstė informacinę žurnalistiką ir interviu techniką, vadovaudavo ir oponuodavo pirmosios pakopos studentų baigiamiesiems darbams.
R. Sakadolskis pavergdavo studentų dėmesį daugialype informacija, kritiškumu ir neformaliu bendravimu. Aktyviai dalyvaudamas svarstant VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos turinį, pateikdavo pasiūlymų, kurių dalis yra įgyvendinta atnaujinant šią I pakopos studijų programą.
Dirbdamas Universitete Romas parengė ir mokslinių publikacijų. Buvo įstojęs studijuoti II pakopos studijose Filosofijos fakultete.
Romą Sakadolskį prisimename kaip reiklų, savikritišką ir kritišką kolegą, kūrybingą asmenybę, kuri nuolat ieškojo atsakymų apie žurnalistikos vaidmenis.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą Romo artimiesiems“,– rašoma pranešime.
A.Nugaraitė: R.Sakadolskį studentai dievino
Būsimus žurnalistus mokiusio Romo Sakadolskio bendražygė Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose Audronė Nugaraitė sako, kad jis studentams duodavo labai daug.
„Jo įtaka buvo labai didelė, nes mes gavome žmogų, kuris iš karto atvažiavo su standartu, su praktika, su supratimu to, ko mums tuo metu ypatingai reikėjo“, – BNS sakė A.Nugaraitė, prisimindama ketvirtadienį mirusį kolegą.
Studentai tikrai jį labai mylėjo, jis rasdavo priėjimą prie kiekvieno žmogaus, sugebėdavo kiekvienam skirti dėmesio. Nors ir buvo amžiaus skirtumas, visi su juo jautėsi jaunatviškai, – A.Nugaraitė.
Ji pasakojo R.Sakadolskį pažinojusi kaip labai tolerantišką, nuomonę turintį žmogų.
„Jisai buvo praktikas ir kai aš jį įkalbinėjau būti teoretiku, susiejant su teorija savo praktinę patirtį, tai po metų jis pasakė, kad yra labai nelengva būti dėstytoju. Jis beprotiškai daug dirbo teorizuodamas savo praktiką, ir studentai jį dievino“, – sakė R.Nugaraitė.
Anot jos, nors R.Sakadolskis buvo vyresnės kartos, jis rasdavo su studentais bendrą kalbą.
„Studentai tikrai jį labai mylėjo, jis rasdavo priėjimą prie kiekvieno žmogaus, sugebėdavo kiekvienam skirti dėmesio. Nors ir buvo amžiaus skirtumas, visi su juo jautėsi jaunatviškai“, – pasakojo profesorė.
D.Kuolys: Lietuvai buvo ištikimas ir kritiškas
Kitaip nei sovietinėje Lietuvoje gyvenę žmonės, žurnalistas Romas Sakadolskis Lietuvai buvo ir ištikimas, ir vakarietiškai kritiškas, sako jo ilgametis draugas ir kolega keliose visuomeninėse organizacijose Darius Kuolys.
„Jo lietuvybė buvo ypatinga, labai stipri. Labai stipri ištikimybė lietuvių kultūrai, Lietuvai, lietuvių bendruomenei, bet sykiu ta ištikimybė buvo siejama su tokiu vakarietiškai kritišku žvilgsniu į save ir savo bendruomenę“, – BNS sakė D.Kuolys, kuris šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.
Pasak D.Kuolio, R.Sakadolskis priklauso tai lietuvių kartai, kuriai teko kurti modernią lietuvybę atvirame pasaulyje, o šis įsipareigojimas lydėjo visus R.Sakadolskio darbus.
„Tas kritiškumas turėjo daug žaismės, kas nebuvo būdinga tos pačios kartos žmonėms, gyvenusiems sovietinėje Lietuvoje“, – pridūrė jis, prisimindamas ketvirtadienį mirusį bendražygį.
Pasak D.Kuolio, R.Sakadolskis priklauso tai lietuvių kartai, kuriai teko kurti modernią lietuvybę atvirame pasaulyje, o šis įsipareigojimas lydėjo visus R.Sakadolskio darbus.
D.Kuolys išskyrė žurnalisto darbą Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, kai jis buvo „Amerikos balso“ darbuotojas.
„Jis tada lakstė tarp Vašingtono ir Vilniaus, čia ėmė interviu iš Vytauto Landsbergio, Romualdo Ozolo ir kitų politikų ir stengėsi Lietuvos laisvės siekį pristatyti anglosaksų bendruomenei“, – pasakojo visuomenininkas.
Pasak jo, R.Sakadolskis buvo tarsi moderatorius tarp jau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pirmųjų politikos lyderių ir Amerikos bendruomenės, nes jo namuose apsistodavo daug į Jungtines Valstijas vykusių šalies politikų.
D.Kuolys taip pat sakė, kad žurnalistas „labai sąmoningai“ nusprendė praėjusiame dešimtmetyje atvykti gyventi į Lietuvą.
„Jis norėjo dirbti tai laisvėjančiai Lietuvos visuomenei, todėl Romas labai sąmoningai rinkosi tą kelią rengiant jaunąją žurnalistų kartą“, – kalbėjo D.Kuolys.
V.Adamkus: mano akyse jis augo kaip žurnalistas
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį mirusį žurnalistą Romą Sakadolskį teigia vertinantis kaip aukšto lygio profesionalą ir kartu sako netekęs draugo.
V.Adamkus BNS pasakojo su R.Sakadolskiu susipažinęs JAV lietuvių radijuje.
„Jis beveik išaugo mano akyse. Prisimenu gerai, kada jis būdamas 21erių metų amžiaus Čikagoje, kai man teko dirbti lietuvių „Margučio“ radijo programoje, atėjęs domėjosi radijo reikalais. Aš jam pasiūliau pasiimti porą radijo prekybinių skelbimų ir perskaityti. Jis tą padarė, man patiko jo balsas, ir aš jam pasiūliau – nors mes pinigų negauname, jeigu tu sutiktum ir tau būtų įdomu, aš kviečiu kartu dirbti „Margučio“ radijo programoje. Tai buvo pati pradžia jo radijo žurnalistikoje. Šiandien aš galvoju, kad jisai išaugo vienu iš žymiausių išeivijoje radijo žurnalistų“, – prisiminimais dalijosi V.Adamkus.
Prezidentas sako R.Sakadolskį rekomendavęs „Amerikos balsui“, kur jis dirbo tris dešimtmečius.
Prezidentas sako R.Sakadolskį rekomendavęs „Amerikos balsui“, kur jis dirbo tris dešimtmečius.
„Iš žurnalistinio taško man jis yra tikrai vienas iš ryškiausių, daugiausiai radijo žurnalistikoje pasiekusių žmonių. Mano akyse jis neabejotinai – aukšto lygio profesionalas“, – dėstė V.Adamkus.
Be to, R.Sakadolskis buvo lietuvių organizacijų amerikoje aktyvistas, su V.Adamkumi jį vienijo ir „Santaros-Šviesos“ judėjimas.
„Jis nebuvo užsidaręs tik žurnalistikoje, jis buvo aktyvus ir lietuvių bendruomenėje, pasireikšdavo lietuvių spaudoje – pajėgdavo objektyviai ir sąžiningai įvertinti esamą padėtį, vertindamas pasaulio įvykius, ypač kiek tai susiję su Lietuva. Mus rišo labai daug bendrų praeities darbų ir draugystė, manau, kad Lietuvai galėjo dar daug padėti, jei nebūtų pakirtusi liga“, – kalbėjo buvęs Lietuvos vadovas.
Mirė Niujorke
R.Sakadolskis ketvirtadienio rytą mirė Niujorko ligoninėje, BNS pranešė Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistė Rita Miliūtė.
R.Sakadolskis gimė 1947 metais Vokietijoje, baigė Merilando universitetą Jungtinėse Valstijose, nuo 1969 metų daugiau nei tris dešimtmečius dirbo „Amerikos balse“, aktyviai dalyvavo Amerikos lietuvių veikloje.
Atvykęs į Lietuvą nuo 2006 iki 2012 metų dirbo Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto lektoriumi, 2012–2014 metais – Komunikacijos fakulteto dėstytoju, nuo 2014 metų dirbo Vytauto Didžiojo universitete.
