Šiuo metu vyksta žiniasklaidos savireguliacijos sistemos pertvarka. Seime atsakinguose komitetuose jau buvo diskutuota apie galimybę žiniasklaidos organizacijoms įsteigti naują Visuomenės informavimo etikos asociaciją, kuri pakeistų iki šiol veikusią Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją.
Numatyta, kad tokia asociacija savo veikla sieks užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdys visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija. Įstatymu buvo aiškiai numatyta, kad tokią asociaciją steigs įvairios žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios ir prisiims atsakomybę už minėtą veiklą.
Net ir labai įtakingos Lietuvoje vienos religinės konfesijos protegavimas ir išimtinių teisių sukūrimas žlugdo galimybę apskritai steigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją.
Tačiau spalio 16 dieną Seime vykstant įstatymo priėmimui staiga buvo įtrauktas pasiūlymas dėl prievartinio Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos atstovo įtraukimo į Visuomenės informavimo etikos asociaciją.
Tokiu skubotu pasiūlymu buvo sukurtas beprecedentis atvejis, kai vienos religinės konfesijos atstovas dėl visiškai neaiškių priežasčių prievarta įtrauktas į žiniasklaidos ir žurnalistų asociacijos steigėjų sąrašą. Iš esmės tuo buvo sugriauta esminė įstatymo pakeitimų idėja – sukurti efektyvią ir profesionalią žiniasklaidos savireguliacijos sistemą, kuri neatstovautų nė vienai politinei, religinei ar kokiai kitai visuomeninei grupei, konkuruojančiai savo idėjomis su kitomis panašiomis organizacijomis.
Net ir labai įtakingos Lietuvoje vienos religinės konfesijos protegavimas ir išimtinių teisių sukūrimas žlugdo galimybę apskritai steigti Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Žurnalistų ir žiniasklaidos asociacijų nuomone, vienos religinės bendruomenės privilegija vertinti visą viešai skleidžiamą informaciją (taip pat ir apie religiją) užkirstų kelią asociacijai efektyviai ir objektyviai veikti savireguliacijos srityje. Taip būtų pakirstas pasitikėjimas asociacijos veikla, nes Lietuvos žmonės turi skirtingas politines ir religines pažiūras, o vienos partijos atstovų ar vienos religinės bendruomenės išskirtinis dalyvavimas vertinant žiniasklaidos turinį būtų nepriimtinas.
