„Alytaus naujienos“ ketvirtadienį paskelbė, kad biosferos rezervate, vienintelėje Lietuvos teritorijoje, priklausančioje UNESCO pasauliniam biosferos rezervatų tinklui, Vyriausybė įteisino ne tik poledinę žvejybą vietiniams gyventojams, bet ir nuo rudens leido medžioti paukščius: nuo rugpjūčio 15 vienų rūšių, nuo rugsėjo 15-osios – kitų.
Šią informaciją ketvirtadienio vakarą suskubo neigti Aplinkos ministerija. Ji pabrėžė, kad ankstesniame nuostatų variante medžioklės reglamentavimas buvo toks: „Medžioklė Žuvinto biosferos rezervato gamtiniuose rezervatuose draudžiama. Kitose Žuvinto biosferos rezervato zonose ir draustiniuose medžioklė vykdoma įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, nustatyta tvarka“.
Po pakeitimo ten atsirado tokia nuostata: „Biosferos rezervate medžioklė vykdoma vadovaujantis medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais“.
Ministerija tikina, kad pakeitus formuluotę teisinis reguliavimas nepasikeitė.
Iš pirmo žvilgsnio su ministerija galima būtų sutikti, tačiau Žuvinto biosferos rezervato direktorius atkreipia dėmesį, jog atnaujinus nuostatus, neliko nuorodų į kitus teisės aktus, kuriais ir buvo draudžiama medžioklė biosferos rezervate.
Reikėtų pažymėti, kad gamtiniame rezervate medžioklė ir kita veikla buvo ir yra draudžiama, o šiuo atveju kalbama tik apie biosferos rezervatą.
Iš vienų teisės aktų draudimą išbraukė, į kitus neperkėlė?
A.Pranaitis 15min teigė, kad veiklą rezervate reglamentuoja ne vienas, o keli teisės aktai, svarbiausi jų yra Žuvinto biosferos rezervato nuostatai ir tvarkymo planas.
„Ankstesniame nuostatų variante buvo nuoroda į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja medžioklę. Tas teisės aktas buvo tvarkymo planas, kuriame labai aiškiai pasakyta, kad svarbiose teritorijose, tai praktiškai visas biosferos rezervatas, išskyrus miškus, juose paukščių medžioklė yra draudžiama“, – pasakojo jis.
Anot rezervato vadovo, situacija susiklostė tokia, kad iš naujo tvarkymo plano medžioklę draudžiančios nuostatos buvo išbrauktos ir į kitus teisės aktus neperkeltos.
„Aš nežinau – čia galbūt ministerijos virtuvės reikalas, nenorėčiau komentuoti, bet buvo tokia logika, kad viskas turėjo atsidurti Medžioklės taisyklėse“, – kalbėjo jis.
Priminsime, kad aplinkos ministro bandymai keisti Medžioklės taisykles kiek anksčiau tapo tikru skandalu – jas pakeitęs ir daug kritikos, tame tarpe ir iš prezidentūros, sulaukęs ministras K.Mažeika pažadėjo, kad visi jo pakeitimai bus atitaisyti ir bus diskutuojama dėl naujo varianto.
Tačiau realybė tokia, kad procesas labai išsitęsė – ministerija ilgai derino pakeitimus atitaisantį medžioklės taisyklių variantą, galiausiai jis teisės aktų sistemoje buvo įregistruotas rugpjūčio mėnesį. Kol kas jis nėra priimtas, o kol šis procesas tęsiasi, iki pat dabar galioja daug kritikos sulaukęs Medžioklės taisyklių variantas.
Ministerija baksnoja ne į galiojantį teisės aktą, o į jo projektą
Paneigimą ketvirtadienio vakarą paskelbusi ministerija aiškino nesutinkanti su teiginiais, kad neatsižvelgė į pasiūlymus dėl geresnės paukščių apsaugos saugomose teritorijose, ir pabrėžė, kad Medžioklės taisyklių projekte nekeičiama paukščių medžioklės tvarka prie gamtinių rezervatų biosferos rezervatuose ar kitose kompleksinėse saugomose teritorijose.
Ministerija aiškina, kad pagal Medžioklės taisyklių projektą, tais atvejais, kai gamtiniai rezervatai neturi nustatytų buferinės apsaugos zonų (Žuvinto rezervato atvejis būtent toks), galioja tokie apribojimai:
- leidžiama sekti sužeistus medžiojamuosius gyvūnus tik iki valstybinio gamtinio rezervato ribos. Patvirtintų kovos su gyvūnų platinamomis užkrečiamomis ligomis priemonių įgyvendinimo laikotarpiu leidžiama surasti sužeistą į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją įbėgusį šerną, apie tai prieš patenkant į valstybinio gamtinio rezervato teritoriją telefonu pranešus atitinkamos saugomos teritorijos direkcijai, ir sulaukti šios saugomos teritorijos direkcijos atstovo, jeigu jis nusprendžia prižiūrėti sužeisto gyvūno paiešką;
- draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, kitaip juos jaukinti ir vilioti.
Kuo šie apribojimai susiję su paukščių medžiokle?
„Ministerija siūlo skaityti medžioklės taisyklių projektą, o ne galiojančias taisyklės. Projektų gali būti ir 27. Ir tame, ką siūlo perskaityti, nei žodžio neparašyta, kad ten draudžiama medžioti vandens paukščius“, – sakė A.Pranaitis.
Pašnekovas svarstė, ar apskritai ministerija ketina taisyti teisės aktus. Nes net ministerijos minimame Medžioklės taisyklių projekte nėra niekur užsiminta apie specialiuosius „Natura 2000“ reikalavimus.
„Natura 2000 migruojančių paukščių apsaugos reikalavimai sako, kad jeigu teritorija yra išskirta migruojančioms žąsims, tai vandens paukščių medžioklė privalo būti uždrausta. Tas pats ir gervių, daugybė rūšių. Tokia teritorija yra visas biosferos rezervatas“, – paaiškino jis.
Tad, anot direktoriaus, Medžioklės taisyklių projekte draudimo nėra, o iš kitų teisės aktų jis yra išbrauktas.
„Tai reiškia, kad biosferos rezervato teritorijoje medžioklė yra reguliuojama įprasta tvarka, nėra jokių ypatingų ir kitokių reikalavimų. Tiesa, medžioklės taisyklėse įrašyta, kad biosferos rezervatuose negalima statyti bokštelių medyje, bet tai absoliučiai nieko bendro neturi su vandens paukščių medžiokle“, – pabrėžė jis.
A.Pranaitis pabrėžė, kad realybė dabar tokia, kad medžioklės sezonas vienoms rūšims jau trys savaitės kaip vyksta, kitoms rūšims jis prasidės netrukus. „Todėl apie problemą kalbėti laikas yra dabar“, – pabrėžė jis.
15min kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama konkrečiai pakomentuoti šį klausimą. Kai gausime atsakymus, straipsnį papildysime.
Penktadienį popiet A.Pranaitis problemą aptarė su aplinkos viceministre Ligita Valalyte. Nors ministro patarėjas Justas Jaskonis rekomendavo su ja po susitikimo susisiekti telefonu, viceministrė telefonu neatsiliepė.
Anot rezervato direktoriaus, ministerija toliau laikosi nuomonės, kad medžioklė draudžiama. Anot jo, ministerija motyvuoja, kad toks reguliavimas yra rezervato sprendiniuose.
„Taip tiesiogiai nuostatose nėra parašyta, kad jais turi vadovautis. Kaip medžiotojai turi žinoti, galima ar negalima medžioti, tai jau čia tų medžiotojų bėda“, – po posėdžio kalbėjo jis.
„Mes kalbame apie skirtingo lygio ir skirtingo suderinimo teisės aktus. Aplinkos ministerija laikosi savo nuomonės, kad nesvarbu, kad tie aktai nelabai aiškiai koreliuoja su Medžioklės taisyklėmis ir kad tų aktų medžiotojai neprivalo žinoti ir laikytis, bet esą tokia nuostata dėl medžioklės galioja“, – sakė jis.
Anot rezervato direktoriaus, ministerija ketina pareikšti nuomonę, jog teisiškai medžiotojai turėtų nemedžioti toje teritorijoje.
„Nors akivaizdu, kad medžioklės taisyklių jie nepažeis, jei nesilaikys to reguliavimo. Mes esame ganėtinai sudėtingoje situacijoje, kada vieni teisės aktai sako vienaip, o kiti teisės aktai leidžia interpretuoti visiškai kitaip. Nes supratimas, kas yra medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, ar jie prieinami medžiotojams, yra skirtingas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo teigimu, susitikime prieita vieningos nuomonės, kad norint turėti aiškumą reglamentuojant ir kontroliuojant medžioklę, tai turi būti aiškiai įtvirtinta Medžioklės taisyklėse.
„Nes šito dabar nėra. Ir mūsų nuostatose aiškiai nėra įvardinta. Taip kad problema yra didelė“, – pabrėžė Žuvinto rezervato direktorius.
Ministerija medžiotojams: nemedžiokite Žuvinto biosferos rezervate
Penktadienį Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog Žuvinto biosferos rezervatas – paukščių apsaugai svarbi teritorija.
„Pasklidus neteisingai informacijai, kad jame leidžiama laisvai medžioti vandens ir pelkių paukščius, Aplinkos ministerija perspėja medžiotojus, kad tai draudžiama – ir ne tik šio biosferos rezervato gamtiniuose rezervatuose, bet ir kitose funkcinio prioriteto zonose. Tai numato Žuvinto biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo plano), Vyriausybės patvirtintos 2019 m. rugsėjį, nuostatos“, – teigia ministerija.
Anot pranešimo, šios schemos aiškinamojo rašto pagrindinių sprendinių 12 punktu nustatyta, kad, saugant tetervinų buveines ir migruojančių vandens paukščių – želmeninių ir baltakakčių žąsų – sankaupų vietas, žemės ūkio ir ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto ir ekosistemų atkūrimo zonose žemės ūkio paskirties žemėje taikomi šių rūšių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai.
Ministerija aiškina, kad pagal Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus, Vyriausybės patvirtintus 2004 m., vandens ir pelkių paukščių negalima medžioti želmeninių, baltakakčių, pilkųjų žąsų ir baltaskruosčių berniklių sankaupų vietose, išskyrus didžiųjų kormoranų gausos reguliavimą žuvininkystės tvenkiniuose.
Pranešime teigiama, kad Žuvinto biosferos rezervato svarba šioms migruojančių paukščių sankaupoms apsaugoti yra įtvirtinta ir aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“.
