Trečiadienį vykusiame Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje iš pradžių buvo kalbama, kad šiuos objektus reiktų perduoti žvejų bendruomenei. Tačiau vėliau pasilikta ties pasiūlymu padaryti juos municipaliniais – tai yra, kad šeimininku taptų savivaldybė.
Anot Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, taip pagaliau liautųsi kalbos dėl aukciono privatizavimo. Taip pat tai būtų išeitis išspręsti konfliktui tarp mažųjų laivų ir valčių bendrijos „Smiltelė“ bei gyventojų.
Pasak A.Bargailos, savivaldybei perėmus aukcioną, pagerėtų ir pačių žvejų situacija. Tada būtų galimybė į stebėtojų taryba skirti ir žvejus, kurie iki šiol čia nepateko, nors buvo prašyta įtraukti.
Idėja simpatiška pasirodė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniui direktoriui Eugenijui Gentvilui. Tačiau, anot jo, savivaldybei kainuos aukciono išlaikymas. Reikės prižiūrėti, remontuoti krantines, gilinti akvatoriją ir pan. Vien eksploatacija per metus atsieitų apie pusę milijono litų.
„Šios krantinės skirtos žvejybai. Tikiuosi, kad ateityje jų neprireiks krovai. Tačiau savivaldybei tai kainuos, ji neturi patirties. Pavydžiui, niekas nevalys 5 hektarų ekvatorijos, kai mes užsakome tūkstančiui hektarų. Man, kaip uosto vadovui, nesvarbu, kad vadovaus aukcionui – savivaldybė, Žemės ūkio ministerija ar privatininkai. Mes jokios naudos negauname, tik pajaas iš žemės nuomos. O perdavus teritoriją savivaldybei – visos išlaidos tektų jai“, – sakė E.Gentvilas.
Jis dar teigė geriau lūkterėti, kol bus parengti Uosto detaliojo plano bei Uosto plėtros strategijos.
Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos nariai nutarė sudaryti darbo grupę, kuri išsamiai išnagrinėtų galimybę perduoti žuvų aukcioną bei Mažųjų žvejybinių laivų prieplauką Klaipėdos savivaldybei.
