„Seimo nario P.Gražulio kvietimas, kiti komentarai spaudoje yra nuoseklus ir nuolat vykdomas viešas tyčiojimasis, niekinimas ir neapykantos kurstymas prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos“, – teigiama generaliniam prokurorui Dariui Valiui adresuotame ir penktadienį popiet perduotame Lietuvos žmogaus teisių centro prašyme.
Jį pasirašė šio centro teisininkė Eglė Urbonaitė, Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Kvietimą išplatino Seimas
Trečiadienį Seimo tinklalapyje buvo paskelbtas ir žiniasklaidai išplatintas P.Gražulio kvietimas „visiems aktyviai priešintis ir protestuoti prieš antikonstitucines „Eitynes už lygybę“.
Jį taip pat pasirašė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė Julija Ambrasienė ir Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius.
Petras Gražulis: "Šios eitynės yra dvasinė, kultūrinė okupacija."
„Labai gaila, jog Lietuvos valdžia aklai paklūsta tylėdama ir toleruodama Europos Sąjungos diktatą dėl seksualinių mažumų eitynių, – piktinasi jie. – Šios eitynės yra dvasinė, kultūrinė okupacija.“
Kvietime primenama, kad Konstitucija leidžia priešintis tam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Eitynės esą yra tiesioginė grėsmė šaliai – „siekis Lietuvą atriboti nuo bet kokių lietuviškų tradicijų, religijos ir moralinių principų“.
Todėl jie pakvietė „visus, nepritariančius homoseksualių santykių propagavimui“, šeštadienį vidurdienį rinktis Katedros aikštėje protesto mitingui su gedulo atributika. Jei kas negalės dalyvauti, kviečiami iškelti juodu kaspinu perrištas Lietuvos vėliavas ir uždegti gedulo žvakutes.
Aktyvistai: nebūtina tiesiogiai kviesti smurtauti
Šiuo kvietimu, išplatintu vienos aukščiausių valstybės valdžios institucijų – Seimo – interneto svetainėje, P.Gražulis „ne tik skatina ateiti priešintis taikiai eisenai ir kursto neapykantą žmonių, palaikančių žmogaus teises Lietuvoje, atžvilgiu, bet ir skatina neapykantą tam tikros asmenų grupės atžvilgiu dėl jų pažiūrų“.
 |
| Petro Gražulio kvietimas Seimo tinklalapyje |
Anot autorių, P.Gražulis ne tik išreiškia nepagarbą Lietuvos teismams, bet ir vadina seksualinių mažumų eitynes antikonstitucinėmis, pasikėsinimu į Lietuvos valstybės nepriklausomybę į teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. „Iš esmės tai yra, nors ir neišreikštas tiesioginiais žodžiais, kvietimas bet kokiu būdu priešintis ir ginti neva pažeidžiamą teritorijos vientisumą“, – teigiama prašyme.
Europos Žmogaus Teisių Teismas: „Viešo asmens pasisakymai (nors ir atstovaujant savo elektorato nuomonei) neturėtų viršyti tam tikrų ribų, ypač tokių, kurios nebeleistų apsaugoti kitų žmonių reputacijos ar teisių.“
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Žmogaus teisių gynėjų teigimu, kvietimas protestuoti prieš eiseną savaime nėra neapykantos kurstymas, nes žodžio laisvė apima ir galimybę nepritarti tam tikriems susirinkimams.
Tačiau tai „neapima tam tikros žmonių grupės menkinimo, įžeidinėjimo, neapykantos kurstymo veiksmų, kurie neturi būti išreikšti tiesioginiu kvietimu smurtauti“.
Strasbūro teismas: viešo asmens pasisakymai neturi peržengti ribų
Kaip pažymėta prašyme prokurorams, parlamentaro mandatas nesuderinamas su nuolatiniu neapykantos kurstymu.
„Seimo narys, kaip politikas, turi daug didesnę galią paveikti gyventojų nuomonę, nes jo nuomonė labiau platinama žiniasklaidos priemonių, o tokia nuomonė yra paveikesnė. Tuo atveju, kai savo žodžiais politikas kursto neapykantą, jis turi galimybę pasiekti daug didesnę gyventojų grupę.
Kai toks kvietimas platinamas aukščiausios valdžios institucijos – Seimo – svetainėje, o asmuo, nuolat skatinantis neapykantą, nėra patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neapykantos kurstymą, nes Seimas nesutinka pašalinti Seimo nario imuniteto, taip valstybėje legitimuojami nusikaltimai, baudžiami pagal Baudžiamojo kodekso 170 str.“
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad „viešo asmens pasisakymai (nors ir atstovaujant savo elektorato nuomonei) neturėtų viršyti tam tikrų ribų, ypač tokių, kurios nebeleistų apsaugoti kitų žmonių reputacijos ar teisių“.
Tuo metu P.Gražulio nuomonė apie asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir / ar įsitikinimų, pažiūrų esą peržengė saviraiškos ir žodžio laisvės ribas, nustatytas tiek tarptautinių sutarčių, tiek Lietuvos Konstitucijos.
„Kai saviraiškos laisvės ribos peržengiamos kurstant nesantaiką prieš apibrėžtų grupių ratą ar individą, autoriui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 170 str.“, – pabrėžė žmogaus teisių aktyvistai.
