„2022-ais metais turėjome ir kitokios veiklos kibernetinėje erdvėje. Tų kriminalinių programišių aktyvi veikla. Kalbam apie „NoName“, „Killnet“ atakas prieš mūsų Vyriausybės institucijas, taipogi privataus verslo infrastruktūrą, reaguojant į paramos Ukrainai užtikrinimą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Prezidentūroje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Jis su Valstybės saugumo departamento direktoriumi Dariumi Jauniškiu pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą.
Joje teigiama, jog karo prieš Ukrainą patirtis parodė, kad programišių bei kibernetinių aktyvistų grupuotės, tokios kaip „Killnet“, „The Xaknet Team“, „Noname“, yra pasiruošusios savanoriškai įsitraukti į konfliktą Rusijos pusėje. Nurodoma, kad šios grupuotės vykdė atakas prieš valstybinį ir privatų sektorių.
Pasak E.Paulavičiaus, pagrindinės grupuotės, susijusios su kibernetine veikla Lietuvoje, yra kilusios iš Rusijos bei Kinijos.
„Be abejo, tai susijusios grupuotės su valstybės struktūromis, konkrečiai su žvalgybos tarnybomis. Jų tikslas yra įsiskverbti, šnipinėti, rinkti informaciją, aiškintis informacinių technologijų (IT) infrastruktūros architektūrą, už kurios taip pat tikėtina stovi, stovėjo valstybė“, – kalbėjo karininkas.
Ataskaitoje pažymima, jog tikėtina, kad Rusijos žvalgyba intensyviau rinks informaciją kibernetinėmis priemonėmis, aktyviau naudos pareigūnus su nediplomatine priedanga, pareigūnus su padirbtomis tapatybėmis, taip pat išnaudos žvalgybą iš Rusijos teritorijos.
Ataskaitoje teigiama, jog labai tikėtina, kad ateityje priešiškų šalių keliamos kibernetinės grėsmės Lietuvai ir kitoms NATO bei Europos Sąjungos šalims išaugs paaštrėjus geopolitinei situacijai.
„Nors kibernetinis šnipinėjimas išlieka pagrindinė fiksuojama valstybinių pajėgumų veikla, pastaraisiais metais išaugo ir destrukcinių kibernetinių atakų skaičius“, – teigiama ataskaitoje.
Pastebima, jog informacinių-kibernetinių atakų Lietuvos informacinėje erdvėje sumažėjimo, tačiau pažymima, kad toks sumažėjimas „yra laikinas, susijęs su resursų nukreipimu į Ukrainą“.
