Apie tai rašoma penktadienį Valstybės saugumo departamento ir Lietuvos karinės žvalgybos paskelbtoje kasmetinėje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.
Šis dokumentas, kuriame yra ir Rusijos bei Baltarusijos keliamų karinių grėsmių apžvalga, rengtas iki vasario pradžios, kai Kremlius nebuvo pradėjęs invazijos į Ukrainą.
„Politinė integracija nėra numatoma“
Joje nurodoma, kad dėl represijų Baltarusijoje ir agresyvios režimo užsienio politikos kaimynių atžvilgiu autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka nebegali balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.
„Tai atitinka Kremliaus interesus. (...) Labai tikėtina, kad, Kremliaus vertinimu, šiuo metu Rusijai nėra tikslinga kištis į Baltarusijos vidaus reikalus bandant pakeisti stabilia tapusią padėtį“, – teigiama dokumente.
Jame nurodoma, kad „artimoje perspektyvoj šalių politinė integracija nėra numatoma“, tokių susitarimų Maskvai ir Minskui nepavyko pasiekti ir derybose dėl sąjunginės valstybės.
„Visgi tikėtina, kad Kremlius turi ilgalaikį tikslą didinti savo įtaką Baltarusijoje – to bus siekiama pagal aplinkybes naudojant tiek sąjunginės valstybės formatą, tiek kitus instrumentus“, – rašoma grėsmių vertinime.
Visgi tikėtina, kad Kremlius turi ilgalaikį tikslą didinti savo įtaką Baltarusijoje.
Susitarimą dėl sąjunginės valstybės sukūrimo Rusija ir Baltarusija pasirašė 1999 metais. Juo numatyta sukurti bendrą parlamentą, bendrą valiutą, bendrus valstybinius simbolius, tačiau iki šiol valstybės veikia atskirai.
Nepaisant to, karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas, Lietuvos žvalgybos duomenimis, tik intensyvėja.
„Karinis Baltarusijos ir Rusijos bendradarbiavimas intensyvėja. Rusija Baltarusijos teritorijoje dislokavo oro–kosmoso pajėgų elementus, pasirašyta nauja sąjunginės valstybės karinė doktrina, 25 metams pratęsta sutartis dėl Rusijos karinių objektų (...) Baltarusijoje, gauta modernios šarvuotosios kovos technikos“, – teigiama ataskaitoje.
„Pirmą kartą šalių gynybos ministerijos pasirašė penkerių metų strateginio bendradarbiavimo programą“, – rašoma dokumente.
Penktadienį pristatytam grėsmių vertinimui informacija buvo rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.
Baltarusija suteikė savo teritoriją Rusijos kariuomenę Ukrainai apšaudyti ir vykdyti sausumos bei oro invaziją, iš šios šalies teritorijos įsiveržusios Kremliaus pajėgos mėgino pulti Kyjivą.
Stebėtojai teigia, kad tai tik patvirtino įžvalgas apie visišką Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių suartėjimą ir Maskvos galimybes Baltarusijos teritoriją be pasipriešinimo naudoti kariniais tikslais.
„Daugiau totalitarizmo bruožų“
Po 2020-ųjų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas A.Lukašenka, Baltarusiją apėmė beprecedenčiai opozicijos protestai. Ilgainiui jie buvo nuslopinti.
Kaip pažymi žvalgyba, protestai neatsinaujino ir, tikėtina, režimas šiuo metu nejaučia tiesioginės grėsmės savo išlikimui iš šalies vidaus.
„Siekdamas visiškai neprarasti visuomenės paramos ir sustiprinti savo galimybes išlikti valdžioje kuo ilgiau, A.Lukašenka organizuoja režimo spektaklį – paskelbta amnestija keliolikai suimtų protestuotojų, parengtos Konstitucijos pataisos, sukurta nauja valstybinė šventė – Tautos vienybės diena. Tačiau mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje režimas pradės dialogą su opozicija“, – teigiama ataskaitoje.
Siekiant efektyvesnės visuomenės kontrolės, pasak žvalgybos, keičiami įstatymai, griežtinama teisinė atsakomybė už nusižengimus, skiriamas didesnis dėmesys jėgos struktūrų darbuotojų – vadinamųjų silovikų – vaidmeniui.
Ataskaitoje rašoma, kad nukreipdamas represijas į visus valstybės gyventojus, režimas kuria totalinės kontrolės ir neišvengiamos bausmės pojūtį.
„Autoritarinis A.Lukašenkos režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų. Jis nebepasitenkina tik politine šalies kontrole, o siekia visų Baltarusijos gyventojų paklusnumo viešojoje ir privačioje erdvėje“, – nurodo žvalgyba.
Žvalgyba susiejo Rusijos FSB su keliais Lietuvos interneto portalais
Lietuvos žvalgyba penktadienį paskelbtame dokumente susiejo Rusijos Federalinę saugumo tarnybą (FSB) su keliais Lietuvoje veikiančiais interneto portalais.
Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD), dažniausiai FSB parengti straipsniai yra skelbiami „prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose“.
Tarp tokių portalų kasmet skelbiamame grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime nurodytas laisvaslaikrastis.lt ir bukimevieningi.lt.
Anot Lietuvos žvalgybos, FSB parengta informacija taip pat talpinama pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse.
„Straipsnių parengimo kokybė paprastai nebūna aukšta, juose pasitaiko kalbos klaidų ar norminei lietuvių kalbai nebūdingų konstrukcijų. Straipsnių autoriais yra nurodomi neegzistuojantys asmenys“, – teigiama grėsmių vertinime.
Dokumente taip pat pateikiama, anot žvalgybos, FSB iniciatyva portale laisvaslaikrastis.lt paskelbta publikacija, kurioje reiškiamas nepasitenkinimas dėl ES valstybių nepasitikėjimo Rusijoje sukurta „Sputnik“ vakcina nuo koronaviruso.
Anot VSD ir AOTD, Rusijos FSB Lietuvoje ne tik platina Rusijai palankius rašinius, bet ir kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba.
Pavyzdžiui, pernai dėl šnipinėjimo nuteistam Lietuvos piliečiui Mindaugui Tunikaičiui, be kitų užduočių, FSB buvo nurodžiusi administruoti tinklalapį nepriklausomizurnalistai.eu, teigia Lietuvos žvalgyba.
Suaktyvėjusi propaganda
Anot žvalgybos, Rusijos propagandistų vizitų į Lietuvą kiekis, sumažėjęs prasidėjus koronaviruso pandemijai, dabar auga.
„Į Lietuvą rinkti medžiagos vėl ėmė vykti tiek Rusijoje, tiek ES valstybėse gyvenantys Rusijos propagandinės žiniasklaidos atstovai. Daugėja ir Baltarusijos propagandistų bandymų Lietuvoje gauti medžiagos jų kuriamai produkcijai“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pasak VSD ir AOTD, Minsko režimui pernai sukėlus neteisėtos migracijos krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą ir kitas regiono šalis, į ją įsivėlė ir lietuviai.
Žvalgyba paskelbė Lauryno Ragelskio, Algirdo Paleckio ir Giedriaus Grabausko nuotraukas, pavadino juos politiniais marginalais ir nurodė, kad jie aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos propagandistais.
Grėsmių vertinime rašoma, kad prokremliški politiniai marginalai Baltarusijos žiniasklaidai komentarus pradėjo teikti intensyvėjant Rusijos ir Baltarusijos propagandistų bendradarbiavimui.
Institucijų teigimu, didelė dalis propagandistų pateiktų su migracijos krize susijusių netikrų naujienų yra primityvios, skirtos neigiamoms emocijoms greitai sužadinti ir yra lengvai paneigiamos.
Anot jų, ši propaganda pasižymi karą ir neapykantą kurstančia retorika.
Penktadienį paskelbtai grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitai informacija rinkta iki vasario pradžios, todėl dokumente neanalizuojamos Rusijos invazijos į Ukrainą karinės ir geopolitinės pasekmės bei aktualiausia saugumo situacija.
