Tenka pripažinti, kad karą Europos tautos sutiko džiūgaudamos ir su pasitikėjimu: 1914-ųjų rugpjūtį žinia apie prasidėjusį karą sukėlė patriotizmo ir emocinio pakilimo bangą. Vargu ar kas nors tuo metu nujautė, koks ilgas ir niokojantis gali būti karas tarp Europos galingiausiųjų.
Būtent Pirmojo pasaulinio karo pabaiga pasitarnavo kaip pagrindinis ir lemtingas katalizatorius, sugriovęs Vienos kongreso sukurtą politinę sistemą, sukėlęs tų laikų galingiausių Europos imperijų žlugimą.
Dauguma buvo įsitikinę, kad jis truks vos keletą mėnesių ir kad nugalėtoja bus būtent jų šalis. Prasidėjęs karas buvo vertinamas palankiai: grindžiant arba patriotiniais motyvais – kaip gynybinis karas, nacionalinių interesų gynimas, arba iš idealistinių – kaip karas, ginantis teisės viršenybę prieš galią, karas dėl sutarčių nepažeidžiamumo ir tarptautinės moralės.
Deja, Pirmasis pasaulinis karas atnešė neišmatuojamas kančias ir nelaimes milijonams daugelio šalių gyventojų. Pagal žiaurumo ir naikinimo mastą šis karas pranoko visus iki tol buvusius. Bendras kariškių ir civilių aukų skaičius siekė apie 40 milijonų: pagal skirtingus skaičiavimus nuo 15 iki 19 milijonų žuvusių, dar apie 23 milijonai buvo sužeista. Šis karas priskirtinas prie pačių kruviniausių karinių konfliktų žmonijos istorijoje.
Parodos stenduose, skirtuose atskirų tautų valstybingumo tapsmui, lankytojai išvys politikų, visuomenės veikėjų, karių nuotraukas, svarbiausius dokumentus, įtvirtinančius tautų valstybingumą.
Vis dėlto, nepaisant neišmatuojamų netekčių, kančių ir žiaurumų, I Pasaulinis karas suteikė galingą impulsą Europos politinio žemėlapio pokyčiams. Būtent Pirmojo pasaulinio karo pabaiga pasitarnavo kaip pagrindinis ir lemtingas katalizatorius, sugriovęs Vienos kongreso sukurtą politinę sistemą Europoje, sukėlęs galingiausių Europos imperijų žlugimą ir paskatinęs daugybės nepriklausomų demokratinių valstybių susikūrimą. Vienos iki tol pavergtos tautos sukūrė savo valstybingumą, kitos – jį atkūrė, trečios – prarado.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune rengiamoje parodoje pateikiamas trumpas, koncentruotas, tačiau vaizdingas ir įtikinamas pasakojimas apie naujos, modernios, demokratinės Europos gimimą kaip tiesioginę Pirmojo pasaulinio karo pasekmę. Šia prasme Pirmojo pasaulinio karo pabaigą galime vertinti kaip demokratijos Europoje triumfą. Parodos stenduose, skirtuose atskirų tautų valstybingumo tapsmui, lankytojai išvys politikų, visuomenės veikėjų, karių nuotraukas, svarbiausius dokumentus, įtvirtinančius tautų valstybingumą: Nepriklausomybės aktus, deklaracijas, protokolus ir kt.
Visuose parodos stenduose yra žemėlapiai, simbolizuojantys pasaulio politinio žemėlapio kaitą, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo galutinė. Parodos lankytoją lydės pasitikėjimo ir pasiryžimo kovoti, žmogiškojo skausmo, bado ir nevilties vaizdai – visa tai, ką atnešė negailestinga ir pragaištinga Pirmojo pasaulinio karo audra.
Parodos organizatoriai ir rengėjai – Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Kauno regioninis valstybės archyvas, parodos rengėjai – Nijolė Ambraškienė ir Gintaras Dručkus. Projektas finansuotas Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos vyriausiojo ir organizatorių lėšomis.
Parodos partneriai ir dalyviai – devynių valstybių: Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo (Gruzija), Suomijos, Ukrainos, Vokietijos nacionaliniai archyvai ir įvairios atminties institucijos.
Retai pavyksta surinkti į vieną parodą tiek daug savitų ir įdomių dokumentų, liudijančių šių tautų kelią siekiant nepriklausomybės. Akivaizdu, kad kovos už laisvę ir tautos siekius ne visada buvo sėkmingos. Susiklosčiusios istorinės aplinkybės tuo laikotarpiu sujungė besikuriančių valstybių tautas bendrai kovai su išorės priešu, bet nepadėjo išvengti pilietinių karų šalių viduje ir tarpusavio politinių nesutarimų.
Stendai parodoje sudėlioti vadovaujantis chronologiniu principu pagal Nepriklausomybės paskelbimo datą, todėl paroda prasideda nuo Suomijos, kuri 1917 gruodžio 6 d. paskelbė Nepriklausomybę. Parodos rengėjai dėkoja kolegoms iš visų šalių: savo pašaukimui atsidavusiems profesionalams, kurie atrinko eksponatus, dalijosi patirtimi bei idėjomis. Paroda – puikus įvairių šalių atminties institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.
Paroda „Pirmojo pasaulinio karo pabaiga: ryžtingas posūkis modernios Europos link“ atidaroma lapkričio 13 d., antradienį, 14 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) ir veiks iki šių metų pabaigos.
