Nemuno sala pamažu tampa tikruoju Kauno centru. Joje pastaruoju metu virė ir vis dar tebeverda net kelių didžiulių projektų įgyvendinimo darbai.
Juos įgyvendinus, žalioji pasivaikščiojimo zona virs tikrų tikriausiu laisvalaikio praleidimo kompleksu.
Šalia „Žalgirio“ arenos šiemet jau atidarytas daugiafunkcinis vandens sporto centras su olimpinius standartus atitinkančiu 50 metrų ilgio 10 takų baseinu, SPA zonomis ir sporto klubu (čia gali vykti aukščiausio lygio plaukimo varžybos), o salos gilumoje ruošiamasi išskirtinio dizaino, pirmojo tokio šalyje mokslo ir inovacijų muziejaus „Mokslo sala“ statybų pabaigai.
Kūrė ispanai ir australai
Dėl pastarojo projekto surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis architektūrinis konkursas (jame dalyvavo daugiau nei 100 architektūrinių projektų iš viso pasaulio).
11,5 tūkst. kv. m bendrojo ploto bei A++ energinio naudingumo klasės pastatą suprojektavo Ispanijos ir Australijos architektų kompanijos „SMAR Architecture Studio“, o techninę dalį padėjo įgyvendinti Gintauto Natkevičiaus vadovaujama architektų grupė.
Statybų metu į „Mokslo salą“ atkeliavo net 30 tonų sveriančios šalčio mašinos (ko gero, galingiausios šiuo metu Lietuvoje), aprūpinsiančios muziejų vėsuma vasarą. Tai pirmasis tokios apimties į vėsumos tiekimo rinką žengiančios bendrovės „Kauno energija“ projektas (iš šilumos tinklų termofikacinio vandens šilumos energija paverčiama vėsuma).
Trečiadienį pristatytas „Mokslo salos“ statybų progresas, atskleista, kas išsidėstys būsimose muziejaus erdvėse.
Šiuo metu jau atlikta apie 70 proc. statybos darbų, įrengtos beveik visos monolitinės konstrukcijos, sumontuota apie 1700 kv. m lauko vitrinų. Dar šiais metais turėtų būti baigtas apšiltinti stogas. Prasideda vidaus įrengimo darbai.
Kaip teigė Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, „Mokslo sala“ pirmuosius lankytojus turėtų priimti jau kitų metų pabaigoje.
Akį traukiantis diskas
Pastato išorėje dominuoja betonas ir stiklas, tačiau didelė muziejaus stogo dalis bus apželdinta, ant jos bus galima vaikščioti.
Statybos įsiskverbs 4 metrus po žeme. Žemiausioje patalpoje bus įrengtas vienas moderniausių regione planetariumų, kurio lubos pasitarnaus ir kaip edukacinių filmų ekranas.
Statinio puošmena taps 21 metro skersmens „diskas“, pasviręs virš įėjimo į muziejų. Atrodys lyg didžiulis diskas – milžiniškas metalo luitas, kurio skersmuo – 30 metrų, sklendžia ore. Su žeme jis liesis tik viename taške. Atrodys, kad akcentas prieštarauja visiems mokslo dėsniams.
Ekspoziciją kurs lenkai
Šiandien paaiškėjo, kas kurs muziejaus „turinį“ – nuolatinę ekspoziciją su apie 140 liečiamų interaktyvių eksponatų. Norint juos išbandyti, lankytojui prireiks ne vienos valandos. Mažieji, tikėtina, „Mokslo saloje“ norės užsibūti ir visą dieną.
Viešąjį konkursą laimėjusi bei 25-erius metus rinkoje esanti lenkų įmonė „Trias Avi“ (taip pat dalyvavo kandidatai ir iš Latvijos bei Nyderlandų) yra prisidėjusi prie daugiau nei 50-ties ekspozicijų mokslo centruose. Prisidėjo ji ir prie lietuvių mėgiamo mokslo centro Varšuvoje ekspozicijos kūrimo. Norint patekti į šį centrą, reikia registruotis iš anksto.
Taip pat įmonė įrenginėjo ir Nacionalinio banko Pinigų centrą Lenkijos sostinėje, modernų mokslo epicentrą Balstogėje.
Su lenkais pasirašytos ekspozicijos įrengimo sutarties vertė – 5,3 mln. eurų. Iš viso į erdves, laboratorijas bus investuota apie 10 mln. eurų.
„Trias Avi“ viceprezidentas Marcinas Wojczynski pasveikino kauniečius, kad jie turės ne tik unikalų pastatą, kurio kontūrai jau matomi, bet ir puikų turinį jo viduje. Tikisi, kad netrūks linksmų dalykų.
„Tai bus vienas didžiausių projektų, kokį esame turėję. Kadangi esame atsakingi tiek už dizainą, tiek ir sukūrimą, jau dabar galime teigti, jog tai bus išskirtinis objektas Europos mastu. Mokslą kasdieniniame gyvenime mes patiriame visur, kiekviename savo žingsnyje. Apie tai mokomės mokykloje, bet, išėję iš jos, viską pamirštame. Mokslo centre bus galima išbandyti beveik visus dalykus, ko išmokome mokykloje.
Susipažinsime, kaip energija pagaminama, kaip sunku ar lengva įžiebti lemputę ir išlaikyti ją degančią. Išmoksime pajudinti įvairius dalykus. Ekspozicija taip pat yra apie mūsų gyvenimo būdą, o jo nebūtų be mūsų pačių. Daug mokslo yra mūsų kūne. Ekspozicija padės suprasti, kaip jis veikia, kas padeda kurti gerą sveikatą. Dar viena ekspozicijos tema – gamta ir aplinka, kurioje mes esame“, – pristatė M.Wojczynski.
Ekspozicijoje, anot jo, matysime, kokį poveikį aplinkai darome ir ką reiktų daryti, kad mūsų priimami sprendimai būtų geri. Lankytojai turės dalyvauti tarsi žaidime, priimti sprendimus, atsakyti į klausimus, o jų pasirinkimai bus išanalizuoti kompiuterio ir atsispindės pagrindiniame nuolatinės ekspozicijos eksponate – jis nušvis žaliai arba raudonai.
Paprašytas įvardyti vieną konkretų eksponato pavyzdį, jis priminė visiems žinomą Pitagoro teoremą. Eksponato pagalba bus galima įsitikinti, kad ji veikia ir kaip veikia.
Paklaustas, kada ekspozicija bus baigta įrengti, jis įvardijo kontrakte numatytą 13 mėnesių terminą.
„Bus smagiau čia lankytis nei Kopeniko mokslo centre Varšuvoje“, – šyptelėjo M.Wojczynski.
Skatins įsimylėti mokslą
Į unikalų muziejų atėjusius lankytojus pasitiks nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, STEAM laboratorijos bei kavinės, nukreiptos į Senamiesčio pusę.
Įprastai muziejuose nieko negalima liesti rankomis, tačiau čia bus atvirkščiai – lankytojai bus skatinami pirmiausia viską paliesti, pajausti, išgyventi, patirti, o tik vėliau, jeigu bus įdomu, apie reiškinį ar objektą paskaityti.
Didžioji dalis mokslo muziejaus ekspozicijų bus skirtos 7–14 metų vaikams, tačiau nusivylę neliks ir suaugę.
„Mokslo salą“ valdysiančios viešosios įstaigos Mokslo ir inovacijų sklaidos centro vadovė Aistė Lukaševičiūtė teigia, kad nuolatinė ekspozicija, kuri veiks ne vienerius ir ne dvejus metus, užims apie 3 tūkst. kv. m plotą.
140 eksponatų turinti paroda kuriama taip, kad sudėtingi reiškiniai ir mokslo pasiekimai būtų suprantami juos išbandant savarankiškai.
Bus perteikiamos 7 temos: energija, transportas, kūnas, sveikata, gamta, aplinka, atliekos ir tarša.
„Labai svarbu, kad ekspozicijoje keliame atliekų ir taršos klausimus, kurie įprastai nėra mokslo centruose nagrinėjami. Akcentuojamasi į technologinius dalykus – kodėl ir kaip dalykai veikia, o mes norime iškelti ir moralinį klausimą: ką darome, kad vyktų taip, o ne kitaip, ir ką gali mokslus padaryti, kad vyktų geriau“, – teigė A.Lukaševičiūtė.
Vienu metu nuolatinę ekspoziciją galės apžiūrinėti apie 300 lankytojų. Veiks ir atskira ekspozicija vaikams iki 6-erių metų amžiaus, kurie dar nemokama skaityti ir rašyti. Jų pažinimas siejasi su veikla, pojūčiais.
„Norime, kad mažieji mokslu susidomėtų anksčiau nei pradeda mokytis. Visos ekspozicijos tikslas – įsimylėti mokslą. Gal ir nespėsi 140 eksponatų išbandyti, bet norime, kad vaikai įsimintų vieną ar kitą dalyką, kodėl taip vyksta, ir grįžę į mokyklas užduotų klausimus mokytojams“, – atskleidė centro vadovė.
Pagrindinis objekto tikslas – švietimas
Mokslo centro viduje išsiskirs ir virtualių projekcijų erdvė – kupole įrengta skaitmeninė ekspozicija. Čia vizualizacijomis bus pristatomi įvairūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, kelionė po vandenyno dugną, džiungles, kosmosą ar net po žmogaus kūną.
Didžioji dalis mokslo muziejaus ekspozicijų bus skirtos 7–14 metų vaikams.
Laikinųjų ekspozicijų erdvė užims apie 450 kv. m plotą ir kis maždaug kas metus.
Keturiose STEAM laboratorijose galės lankytis mokinių klasės, vyks popamokinė veikla.
„Kai jūs galvojate apie mokslo renginį, pirmiausiai turite galvoti apie mokslo salą. Čia yra mokslo populiarinimo širdis“, – vylėsi A.Lukaševičiūtė.
Bilietų kainodara, anot jos, dar nėra tiksliai numatyta. Skaičiuojama, kad mokiniams bilietas atsieis apie 8–10 eurų.
„Tai yra švietimo objektas, ne komercinis. Bilietų kainos bus įperkamos“, – teigė ji.
Projekto vertė – 35 mln. eurų
Anksčiau skelbta, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiam projektui skyrė 18 milijonų eurų, Kauno miesto savivaldybė – 10 mln. Pati ekspozicija atsieis 6 mln. eurų (su PVM). Viso projekto vertė – apie 35 mln. eurų (su PVM).
Muziejuje kasmet tikimasi sulaukti maždaug 300 tūkst. lankytojų.
Specialistų teigimu, išskirtinis centras neabejotinai taps Lietuvos mokslo populiarinimo namais.
„Mokslo salos“ statybos pradėtos 2020 metų spalį. Centrą žadėta atidaryti dar 2022 metais.
„Mokslo salą“ stato UAB „Autokausta“.
