15min nagrinėjo reprezentatyvių didžiųjų visuomenės nuomonės tyrimų bendrovių – „Vilmorus“, „Baltijos tyrimų“ ir „Spinter tyrimų“ – atliktų visuomenės apklausų, darytų likus maždaug penkiems mėnesiams iki prezidento rinkimų, rezultatus nuo 1997 m.
Bandėme aiškintis, kiek tiksliai, remiantis šiomis apklausomis, buvo galima prognozuoti, kokie bus pirmojo rinkimų turo rezultatai bei kas galiausiai laimės.
Iš viso per šį laikotarpį Lietuvoje įvyko šešeri prezidento rinkimai: 1997, 2002, 2004, 2009, 2014 ir 2019 m. Prieš juos rengtų apklausų rezultatų ieškojome naujienų agentūros BNS archyvuose.
Istorinis pjūvis parodė – rinkimų rezultatai toli gražu ne visada būdavo tokie, kokius prognozuodavo likus maždaug pusmečiui iki rinkimų atliktos visuomenės nuomonės apklausos.
1997 m. rinkimai
1997 m. gruodį vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose triumfavo Valdas Adamkus, antrajame rinkimų rate minimaliu skirtumu nugalėjęs Artūrą Paulauską. Už V.Adamkų balsavo 50,37 proc. rinkėjų, už A.Paulauską – 49,63 proc. rinkėjų.
Pirmajame rinkimų rate situacija buvo visiškai kitokia. Už A.Paulauską balsavo 45,28 proc. rinkėjų, už V.Adamkų – 27,9 proc. Trečias liko konservatorių remtas tuometinis partijos lyderis Vytautas Landsbergis, už kurį balsavo 15,92 proc. rinkėjų.
O ką rodė visuomenės apklausos? 1997 m. liepą, likus penkiems mėnesiams iki rinkimų, BNS paskelbti „Baltijos tyrimų“ įvykdytos apklausos, per kurią lietuvių buvo klausiama, už ką jie ketina balsuoti, rezultatai rodė, kad daugiausiai lietuvių yra linkę balsuoti už V.Adamkų. Už jį balsuoti ketino 32,7 proc. rinkėjų.
Antroje vietoje buvo tuometinis prezidentas Algirdas Brazauskas, vėliau apsisprendęs rinkimuose nedalyvauti, – už jį balsuoti ketino 23,6 proc. rinkėjų. Artūras Paulauskas, už kurį balsuoti ketino 17,6 proc. rinkėjų, tebuvo trečias. V.Landsbergis buvo ketvirtas – 7,9 proc. apklaustųjų nurodė, kad balsuotų už jį.
