„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 05 31

Prieš „MG Baltic“ buvo „Rubicon“: kodėl žlugo didžiausia politinės korupcijos byla?

Prieš dvylika metų Lietuvą kaip ir dabar buvo prikaustęs Seimo narių kyšininkavimo skandalas, kurio centre atsidūrė Andriaus Janukonio valdoma „Rubicon group“ bei būrys parlamentarų. Dabar pripažįstama, kad bylos žlugo su trenksmu dėl to, kad rėmėsi tik įrašytais telefoniniais pokalbiais, o už rankos su įkalčiais niekas nebuvo pagautas.
A.Vidžiūnas, V.Kvietkauskas ir V.Andriukaitis
A.Vidžiūnas, V.Kvietkauskas ir V.Andriukaitis / J.Kalinsko, A.Pliadžio, I.Gelūno nutotr.

Gegužės 12 dieną paskelbta, kad dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis nutvertas su kyšiu. Vėliau paaiškėjo, kad pažymėtus pinigus jam, kaip įtariama, davė „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.

Pirmadienį skandalas pasivijo dar vieną politiką – Darbo partijos vicepirmininką Seimo narį Vytautą Gapšį. Įtariama, kad jį taip pat papirko R.Kurlianskis.

Iš šykščių žinių, kurias skelbia šios bylos tyrėjai, galima suprasti, jog politikams pinigai buvo duodami už tai, jog jie su savo partijų kolegomis priimtų koncernui palankius sprendimus.

Prieš dvylika metų įsiplieskęs parlamentarų kyšininkavimo skandalas vystėsi visiškai priešingai: į viešumą išplaukė daug informacijos – kas davė, kam ir už ką, tačiau su kyšiu niekas nebuvo pagautas.

Teismo nepasiekė dėl įkalčių stokos

Skandalas dėl Seimo narių papirkinėjimo kilo 2004 metų vasarą, o tų pačių metų spalio pabaigoje prokurorai paskelbė, kad socialdemokrato Vytenio Andriukaičio, konservatoriaus Arvydo Vidžiūno ir socialliberalo Vytauto Kvietkausko byla į teismą nekeliaus dėl įkalčių stokos.

Prokurorai įtarė, kad už „Rubicon group“, kuri dabar vadinasi ICOR, naudingus sprendimus V.Andriukaitis per kelis kartus neva gavo 95 tūkst. Lt, A.Vidžiūnas – 40 tūkst. Lt, V.Kvietkauskas – 25 tūkst. Lt kyšius.

Rastoje laikmenoje buvo įrašytos sumos ir inicialai arba trumpiniai, kam jos buvo skirtos, pavyzdžiui, „Andr.“, „Kviet.“ ir „Vidž.“

Informacija apie tai buvo aptikta vadinamojoje „Rubicon group“ juodojoje buhalterijoje, kuri buvo rasta darant kratą „Rubicon group“ akcininko Arūno Mačiuičio kabinete.

Rastoje laikmenoje buvo įrašytos sumos ir inicialai arba trumpiniai, kam jos buvo skirtos, pavyzdžiui, „Andr.“, „Kviet.“ ir „Vidž.“

Abi bylos – parlamentarų papirkinėjimo ir „juodosios buhalterijos“, buvo išskirtos ir baigėsi lygiai taip pat nesėkmingai.

Karjeros liko nesugadintos

Duomenis apie galimus nusikaltimus rinko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir su jais keliavo į Generalinę prokuratūrą.

Tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas G.Jasaitis prašė Seimo panaikinti trijų parlamentarų neliečiamybę, tačiau Seimas to padaryti nesutiko.

Vėliau, deklaruodami norą bendradarbiauti su tyrėjais, parlamentarai patys atsisakė mandatų, buvo apklausti, jiems pateikti įtarimai.

2004 m. liepos 17 dieną G.Jasaitis turimą medžiagą perdavė Seimui, o tuomet į viešumą ėmė plaukti iškalbingi verslininkų ir politikų pokalbiai.

Nors Seimo Antikorupcijos komisijos, tyrusios šį skandalą, išvadose pateikiama informacija atima žadą, pateikti politikų ir verslininko pokalbių fragmentai nesugriovė karjerų – V.Andriukaitis po kurio laiko dirbo Seime, buvo ministru, o dabar jis – eurokomisaras. A.Vidžiūnas šiuo metu darbuojasi Seime.

Martyno Vidzbelio/Scanpix nuotr./Andrius Janukonis
Martyno Vidzbelio/Scanpix nuotr./Andrius Janukonis

Apie tai, koks šioje byloje buvo Eligijaus Masiulio vaidmuo, skaitykite čia: Prieš 12 metų: „Rubicon“ bylos įsuktas Seimo korupcijos skandalas įtraukė ir Eligijų Masiulį

Nenutvėrė už rankos imant pinigus

Kaip 15min antradienį teigė Generalinės prokuratūros prokuroras G.Jasaitis, pagrindinė klaida tiriant „Rubicon group“ juodosios buhalterijos bylą buvo ta, kad STT pareigūnai, įrašę labai daug pokalbių, nedarė kasdienės jų analizės: „Todėl po kurio laiko atlikus analizę dėl pokalbių turinio kolegos suprato, kad, tinkamai vykdant žvalgybines priemones, buvo galima sulaikyti įtariamuosius su pinigais. Finale byloje liko tik pokalbiai, o daugiau jokio kito fiksavimo. Bylos perspektyva įrodymų požiūriu buvo bloga – negalėjome jos perduoti teismui.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis teisme.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Žlugus juodosios buhalterijos buhalterijos bylai buvo kalbama, kad STT pareigūnai nesugebėjo tinkamai užregistruoti iš verslininkų paimtų dokumentų ir laikmenų, todėl jų nebuvo galima pateikti teismui kaip įrodymų.

Tačiau G.Jasaitis 15min sakė, kad tai – netiesa.

Tačiau atliekant apklausas niekas neprisipažino, kas konkrečiai tas lenteles ir užrašus tvarkė.

„Jų paėmimo teisėtumo ir pagrįstumo problemų nekilo. Tačiau atliekant apklausas niekas neprisipažino, kas konkrečiai tas lenteles ir užrašus tvarkė“, – sakė jis. Todėl buvo konstatuota, kad nėra surinkta duomenų, kas pildė tuos dokumentus.

„Jei būtų tinkamai atliekami žvalgybiniai veiksmai, buvo galima ir tai tinkamai nustatyti. Tačiau buvo per vėlai tikrinama tai, koks buvo telefoninių pokalbių ir galimų kontaktų turinys“, – paaiškino prokuroras.

Jis pridūrė, kad tais laikais darbo vietų, iš kurių STT pareigūnai būtų galėję realiu laiku klausytis telefoninių pokalbių, tarnyboje nebuvo daug.

Apmaudžios STT pareigūnų klaidos

G.Jasaičio teigimu, STT ir kitos tarybos prieš 12 metų neturėjo pakankamai darbuotojų bei techninių galimybių, tačiau dabar viskas yra pasikeitę: „Ikiteisminio tyrimo įstaigų, ne tik STT, pareigūnai turi resursų, jie gali pakankamai sudėtingus procesus kontroliuoti, fiksuoti ir juos paversti įrodymais.“

Jei jie būtų prokurorus informavę bent šiek tiek anksčiau, kad yra tokia situacija, būtų galima tinkamai pasiruošti, veikti ir resursų pasitelkti.

„Jei šiuose rezonansiniuose tyrimuose buvo tinkamai elgiamasi su Kriminalinės žvalgybos įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu, suprantama, kad tie įrodymai tinkamai surinkti. Bet apie perspektyvą jokią tikrai kalbėti negaliu“, – teigė prokuroras, paklaustas, ar mato paralelių tarp „Rubicon group“ ir „MG Baltic“ bylų.

G.Jasaitis neslėpė, kad prieš 12 metų buvo kilęs konfliktas tarp STT ir Generalinės prokuratūros.

„Jei jie būtų prokurorus informavę bent šiek tiek anksčiau, kad yra tokia situacija, būtų galima tinkamai pasiruošti, veikti ir resursų pasitelkti. Bet buvo per vėlai ir mums pranešta. O taisyklė paprasta – egzistuoja nekaltumo prezumpcija“, – pabrėžė pašnekovas.

Mokėjo pinigus „SCD“

Seimo tinklalapyje skelbiamoje Antikorupcijos komisijos išvadoje pateikiama labai daug verslininkų ir parlamentarų pokalbių fragmentų, kurie sugretinami su juodojoje buhalterijoje rastais įrašais. 15min pateikia komisijos paskelbtos informacijos ištraukas.

Bene daugiausiai informacijos ten – apie socialdemokratą V.Andriukaitį.

Generalinės prokuratūros pateiktoje medžiagoje parlamentarams teigiama, kad per kratą A.Mačiuičio kabinete rastoje laikmenoje nurodyta, kad 2001 metų sausio 26 dieną ir 2001 balandžio 9-ąją V.Andriukaičiui išmokėta po 10 000 Lt.

2002 metų liepą V.Andriukaitis su A.Janukoniu susitarė susitikti prie Seimo rūmų iš upės pusės, o laikmenoje nurodoma, kad tą pačią dieną „SCD“ buvo išmokėta 15 tūkst. Lt.

Išvadoje rašoma, kad 2002 metų lapkričio 11 dieną kalbėdamas su A.Janukoniu telefonu V.Andriukaitis paprašė „tiesioginės paramos“.

Vėliau fiksuoti keli V.Andriukaičio susitikimai su A.Janukoniu ir tai, kad verslininkas nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui Vytautui Stasiūnui nuo asociacijos paruošti raštą V.Andriukaičiui, kad jis galėtų tarpininkauti patvirtinant daugiabučių namų apšildymo taisykles, „nes su ministerija nėra laiko užsiimti ir greičiau bus per aukštesnius lygius.“

Išvadoje rašoma, kad 2002 metų lapkričio 11 dieną kalbėdamas su A.Janukoniu telefonu V.Andriukaitis paprašė „tiesioginės paramos“.

Teisėsauga taip pat taip pat turėjo informacijos apie A.Janukonio vizitą pas Juozą Oleką dėl partijos pozicijos, susijusios su namų skaitiklių priežiūra.
Iš prokurorų medžiagos matyti, kad V.Andriukaitis pažadėjo padėti.

A.Janukoniui skundėsi, kad „papuolė į ceitnotą šilumos tiekėjai Lietuvos, 30 įmonių, su „Lietuvos dujomis“, nes nutarta sekantiems metams pakeisti tvarką.“

Klausantis pokalbių sužinota, kad V.Andriukaitis 2002 metų gruodžio 30 dieną susitarė susitikti su A.Janukoniu Seime, o „juodojoje buhalterijoje“ įrašyta, kad kitą dieną V.Andriukaičiui išmokėta 20 tūkst. Lt.

Kitų metų gegužę V.Andriukaitis telefonu pasakė A.Janukoniui, kad jis įregistravo pataisas Seime ir iš socialdemokratų frakcijos parama Seime bus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Janukonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Andrius Janukonis

„Pokalbio metu susitarta dėl pataisų ,,papiarinimo“ ir Seimo narių ,,pasveikinimo“, įregistravus tokią svarbią pataisą“, – teigiama Antikorupcijos komisijos išvadoje.

Vėliau A.Janukonis telefonu paprašė V.Andriukaičio pagalbos palaikant „Rubicon“ įmonių grupės rengiamą ir inicijuojamą šiukšlių utilizavimo projektą, kuris turėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kadangi A.Janukonis jau pateikė paraišką Finansų ministerijai.

Bendrovės „Litesko“ komercijos direktorius S.Juodka telefonu informavo A.Janukonį, kad būtinai reiktų susisiekti su Vyteniu ir pakalbėti dėl Trakų ir Biržų, nes jie „nusprendė stabdyt procesus“.

Kaip buvo harmonizuojami Biržai

Tą pačią dieną A.Janukonis paprašė, kad V.P.Andriukaitis pasikalbėtų su Trakų rajono meru Tadeušu Uždeliu ir Biržų rajono meru Regimantu Ramonu bei juos nukreiptų reikalinga A.Janukonio rengiamų projektų linkme, o būtent pasirašyti sutartis su „Litesko“.

V.Andriukaitis A.Janukonį informavo, kad sutvarkė visus reikalus Finansų ministerijoje su Rolandu Kriščiūnu (tuometis Europos Sąjungos programų valdymo departamento direktorius, – aut.) ir sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą. Kitą dieną V.Andriukaitis informavo verslininką, kad su bendrapartiečiais iš Biržų kalbėjo ir viskas „tvarkoj“. Tą pačią dieną S.Juodka A.Janukonį informavo, kad „Biržai pagaliau susiharmonizavo“.

V.Andriukaitis sutiko, nes „reikia biskį“. […] vis tiek dar gyvent iki kitų metų rudens reikia.

Prašymų iš A.Janukonio buvo ir daugiau – įtraukti į darbotvarkę Dujų pataisų įstatymo dėl dujų kainų reguliavimo laisvosioms šilumos tiekimo įmonėms svarstymą. 2003 birželio 19 dieną V.Andriukaitis pranešė A.Janukoniui, kad jų svarstymas nebus atidėtas. Birželio 23 dieną A.Janukonis pasiūlė susitikti V.Andriukaičiui dėl „mūsų kasdienių reikalų“.

„V.Andriukaitis sutiko, nes „reikia biskį“. […] vis tiek dar gyvent iki kitų metų rudens reikia“, – rašoma išvadoje. Po kelių dienų A.Janukonis paprašė V.Andriukaičio paramos dėl ES lėšų ir pakalbėti su Finansų ministerijos darbuotoju R.Kriščiūnu, kadangi „Rubicon“ projektas eilės tvarka buvo 9, o svarstomi tik pirmieji 8.

Parlamentaras sutiko paderinti. Matyt, tai padėjo, nes R.Kriščiūnas vėliau apklausoje teigė, kad „pirmajam už brūkšnio“ projektui buvo skirti pinigai.

„2003-07-16 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu pakartotinai prašė paramos Finansų ministerijoje, o V.P.Andriukaitis savo ruožtu ir A.Janukonio paprašė „paramos šiek tiek“. A.Janukonis pažadėjo suruošti dokumentaciją ir perduoti per Svajūną“, – teigiama medžiagoje.

V.Andriukaitis išsigynė pažinties

Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje laikmenoje yra nurodyta, kad 2003 metų rugsėjo 19 dieną V.P.Andriukaičiui esą išmokėta 20 000 Lt.

2004 metų balandį apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime V.Andriukaitis, atsakydamas į klausimą dėl pažinties su Andriumi Janukoniu, nurodė, kad jis asmeniškai su A.Janukoniu nėra pažįstamas ir jokių santykių nepalaiko.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vytenis Andriukaitis

Komisija savo išvadoje parašė, kad iš gautų duomenų matyti, jog V.Andriukaitis 2001.01.26 iki 2003.09.19 galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti iš A.Janukonio finansinį atlygį už Seimo ir Vyriausybės narių įtakojimą Seime, Vyriausybėje, ministerijose, Biržų rajono ir Trakų rajono savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.

V.Kvietkauską spaudė reikalai

Komisijos išvadoje teigiama, kad kratos A.Mačiuičio kabinete metu paimtoje laikmenoje nurodyta, kad 2002 liepos 17 d. V.Kvietkauskui skirta 5 000 Lt, o 2002 m. rugpjūčio 13 d. – dar 5 000 Lt.

Iš paviešintų A.Janukonio pokalbių su tuomečiu Vidaus reikalų ministerijos sekretoriumi Anatolijumi Rimkevičiumi galima susidaryti įspūdį, kad bendrovė galėjo remti socialliberalus tiesiog apmokėdama partijos sąskaitas.

Viename iš pokalbių buvo derinama, kas mokės už autobusą, kuriuo Naujosios sąjungos nariai vyks į sąskrydį.

To paties telefoninio pokalbio metu A.Janukonis paprašė V.Kvietkausko įspėti prieš keletą valandų, kad būtų pasiruošęs ir nebūtų aptiktas tuščiom rankom.

Komisijos išvadoje rašoma, kad 2002 metų rugsėjo 30 dieną V.Kvietkauskas telefonu kvietė A.Janukonį pasimatyti, nes „jau prispaudė reikalai“.

„To paties telefoninio pokalbio metu A.Janukonis paprašė V.Kvietkausko įspėti prieš keletą valandų, kad būtų pasiruošęs ir nebūtų aptiktas tuščiom rankom“, – rašoma išvadoje.

2002 m. spalio 1-ąją V.Kvietkauskas vėl paskambino A.Janukoniui ir primygtinai prašė susitikti, nes V.Kvietkauskui „tikrai jau reikėjo praktiškai“.

A.Janukoniui pasakius, kad dabar neturi nieko, nes kišenėje nesinešioja, V.Kvietkauskas paklausė, ar negalima perduoti laiško per Svajūną.

A.Janukonis sutiko ir pasakė, kad Svajūnas užveš ir paskambins per valandą ar dvi.

Iš karto po šio pokalbio A.Janukonis paskambino savo vairuotojui Svajūnui Navikui ir nurodė pastarajam iš Arūno Mačiuičio paimti „5 lietuviškų“, nuvažiuoti prie Seimo rūmų, paskambinti Vytautui bei perduoti jam pinigus. Laikmenoje rašoma, kad tą pačią dieną V.Kvietkauskui skirta 5 tūkst. Lt.

Alfredo Pliadžio nuotr./Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Vytautas Kvietkauskas
Alfredo Pliadžio nuotr./Vytautas Kvietkauskas

Po penkių dienų V.Kvietkauskas paskambino A.Janukoniui ir pokalbio metu paklausė, kaip jie „galėtų šį mėnesį finansinius reikalus pareguliuoti“.

V.Kvietkauskui pasiūlius susitikti pas A.Janukonį namuose, šis sutiko susitikti ir apsitarti Laikmenoje pažymėta, kad 2002 spalio 16 dieną V.Kvietkauskui buvo skirta 5000 Lt.

Juokavo apie tai, kad gali būti pagauti su kyšiu

2002 metų lapkričio 19 dieną V.Kvietkauskas paskambino A.Janukoniui ir pranešė, kad gerai būtų pasimatyti kada nors, „nes kažkaip bėga laikas ir jokių naujienų“.

A.Janukonis atsakė, kad bijo skambinti, „nes paskui atsisėsi į mano mašiną ir pasibaigs kaip ne kuriam“, greičiausiai turėdamas omenyje Audriaus Butkevičiaus kyšio ėmimo istoriją.

Sykį Seimo narys paprašė 7350 Lt sumokėti reklaminei kompanijai „Menų meistrai“, kuri ruošia reklaminius plakatus rinkiminei kampanijai.

2003 metų sausio 14 dieną telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas su A.Janukoniu asmeniškai derino VRP (bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“) finansavimą.

A.Janukonis paklausė V.Kvietkausko, „ar pastarasis patvirtina VRP už gruodį 8 000 plius PVM“, V.Kvietkauskas patikslino, kad susitarimas buvo iš viso 35 plius 5 už sėkmę, o kadangi sėkmės nebuvo – lieka 35.

A.Janukoniui pasakius, kad jau 28 apmokėta, V.Kvietkauskas pasakė, kad tada lieka tik 7.

Praėjus 4 dienoms po kratos A.Mačiuičio kabinete, telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas paklausė A.Janukonio, ar jis dar laisvėje.

Kratos A.Mačiuičio kabinete metu paimtoje optinėje laikmenoje nurodyta, kad „Naujajai Sąjungai VRP“ nuo 2002-10-16 iki 2002-12-31 mokamaisiais pavedimais sumokėta 35 000 Lt.

2003 metų vasario 28 dieną telefoninio pokalbio tarp V.Kvietkausko ir A.Janukonio metu parlamentaras pranešė, kad socialliberalų tarpe proteguoja kompaniją „Dalkia“, skleisdamas informaciją, kad tai yra pagrindinis socialliberalų kampanijos rėmėjas, „abiejų Artūrų“ ir kitų politikų rėmėjas.

2003 m. balandžio 30 dieną A.Janukonis telefoninio pokalbio metu V.Kvietkausko paklausus, ar jie liberalui V.Drėmai pasiūlė „300 gabalų“ baksų, nes už Artūrą Zuoką jie siūlė 200 000 dolerių, atsakė, kad „nu, praktiškai taip“.

Praėjus 4 dienoms po kratos A.Mačiuičio kabinete, telefoninio pokalbio metu V.Kvietkauskas paklausė A.Janukonio, ar jis dar laisvėje. Pokalbio metu V.Kvietkauskas siūlė A.Janukoniui „kokią pagalbą“ ir siūlė susitikti šiuo klausimu, tačiau A.Janukonis atsisakė.

Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Arūnas Mačiuitis
Viganto Ovadnevo/Žmonės.lt nuotr./Arūnas Mačiuitis

Komisija padarė išvadą, kad V.Kvietkauskas nuo 2002.06.13 iki 2002.11.07 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti iš A.Janukonio finansinį atlygį už jo interesų atstovavimą vykdant Seimo nario pareigas.

„Pas liberalus nebepasikartos liberalizmo apraiškos“

Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002 metų birželio 13 dieną A.Vidžiūnui grynaisiais išmokėta 10 000 Lt, o liepos 17 dieną „Vidž“ skirta 10 000 Lt.

Vieno iš pokalbių metu A.Janukonis padėkojo A.Vidžiūnui už susitikimą tarp konservatorių ir Šilumininkų asociacijos.

Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-11-07 „Vidž. gryn“ skirta 10 000 Lt.

A.Janukonis pranešė, kad ir liberalus „jau baigia prilaužti ir iš jų nepasikartos liberalizmo apraiškos“.

2003.05.02 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis pasakė, kad nori paderint kai kuriuos niuansus dėl jaunųjų konservatorių ir paprašė pagalbos dėl Šilumos ūkio įstatymo – konservatoriai balsuotų prieš prezidento veto. A.Janukonis pranešė, kad ir liberalus „jau baigia prilaužti ir iš jų nepasikartos liberalizmo apraiškos“.

A.Vidžiūnas patikino, „kad mūsų pozicija, aš manau, nesikeičia“.

A.Janukoniui prasitarus, kad jis išvažiuoja į Ispaniją iki liepos 14 dienos, A.Vidžiūnas pasitikslino, ar bus daromi „judesiai dėl mūsų fondų visokiausių“. A.Janukonis jį nuramino, sakydamas, kad dar šią dieną padarys viską.

2003-05-07 iš bendrovės „Rubikono apskaitos sistemos“ sąskaitos pervesta 25 000 Lt visuomeninei organizacijai „Konservatyvioji ateitis“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Vidžiūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arvydas Vidžiūnas

2003.05.19 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas padėkojo A.Janukoniui.

Savo ruožtu A.Janukonis primygtinai prašė A.Vidžiūno ne tik suorganizuoti kuo daugiau balsų konservatorių tarpe, balsuosiančių „Rubicon“ įmonių grupei palankia linkme, tačiau prašė ir paties A.Vidžiūno dalyvauti balsavime.

A.Vidžiūnas pasakė, kad „mėgins parlėkt, nors ir neplanavo to daryt“.

2003.05.20 telefoninio pokalbio tarp A.Janukonio ir Lino Samuolio (kitas „Rubicon group“ akcininkas) metu, L.Samuolis pasiūlė A.Janukoniui padėkoti A.Vidžiūnui už tai, kad pastarasis net iš Vilkaviškio atvažiavo nubalsuoti dėl Šilumos ūkio įstatymo. Į tai A.Janukonis atsakė: „Ką čia dėkot? Žygiais, o ne žodžiais mes Tėvynę mylim“.

2003.05.20 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis A.Vidžiūnui pasakė, kad G.Steponavičius „pažadėjo duot dešimt balsų“. A.Janukoniui išreiškus nuogąstavimus, kad tik penki konservatoriai prisiregistravę, A.Vidžiūnas užtikrino, kad „viskas suplanuota ir viskas bus sutvarkyta“.

Prašė susitikti, nes kažkaip neaiškus gyvenimas

2003.06.19 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis užsiminė, kad tą dieną bus teikiama V.Andriukaičio „dujų įstatymo“ pataisa, o A.Vidžiūnas patikino, kad „mes tai paremsim, kiek čia bus“. A.Janukonis padėkojo ir pasakė, kad jis „irgi pasiruošęs daryt, ką reikia“.

Telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas išreiškė norą susitikti su A.Janukoniu, nes „kažkaip neaiškus gyvenimas“.

2004.01.15 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas išreiškė norą susitikti su A.Janukoniu, nes „kažkaip neaiškus gyvenimas“.

A.Janukoniui patvirtinus, kad pavedimas yra ir viskas daroma, ir tiesiog ieško kompanijų, kurios tai pasirašys.

2004.02.02 telefoninio pokalbio metu A.Vidžiūnas pakvietė A.Janukonį susitikti, nes „kažkaip šnekėdavosi anksčiau, tai ir dabar gyvenimas gi eina“.

Komisija nusprendė, kad A.Vidžiūnas, nuo 2002.06.13 iki 2002.11.07 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti savo ar kitų asmenų naudai iš A.Janukonio finansinį atlygį už Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų įtakojimą Seime ir Alytaus bei Palangos miesto savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gintaras Steponavičius

Šiame skandale dar buvo minimi Gintaras Steponavičius, Raimundas Palaitis ir Klemensas Rimšelis bei įvairūs valdininkai.

Komisijai pateiktoje medžiagoje yra užfiksuota, kad 2003 metų gegužę A.Janukonis kalbėdamas su A.Mačiuičiu paprašė „faneros ryšium su įstatymais dabar priiminėjamais. 25 litus“.

Laikmenoje rašoma, kad 2003.05.20 už Šilumos ūkio įstatymo pataisas išmokėta 25 000 Lt, tačiau nenurodyta, kam konkrečiai jie išmokėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“