Žinoma, sakysite, jog šiais laikais nemėgstamą vardą ar pavardę galima pasikeisti ir visos problemos, jei tokių yra, išnyks. O moterims dar paprasčiau – tereikia tik ištekėti. Tik... niekada nežinai, kokia bus būsimo vyro pavardė. Vis dėlto Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė pastebi, kad žmonės vis drąsiau keičia vardus ir pavardes.
Įdomu, kaip žmonėms, turintiems neįprastas pavardes ir neketinantiems jų keisti, sekasi su jomis gyventi, kokių kuriozų ar netikėtumų teko ar vis dar tenka patirti.
Ieško sąsajų su mišku
Kėdainietė Gintarė Miškinė savo pavardę „gavo“ iš vyro, su kuria jai gyventi yra smagu ir dėl jos nei kiek neišgyvena.
„Jaučiuosi puikiai, kadangi pati tokią pavardę pasirinkau. Mergautinė mano pavardė buvo ilga, todėl iškart žinojau, kad norėsiu sutrumpinto vyro pavardės varianto. Man pavardė labai graži, tikra lietuviška“, – juokiasi moteris.
Humoro jausmo nestokojanti Gintarė juokauja, kad po vestuvių suprato, ką reiškia turėti neįprastą pavardę.
„Ypatingai sunku būna viešosiose įstaigose: ligoninėje, seniūnijoje, pašte, savivaldybėje ir kt. Labai retai pavardė būna teisingai parašyta, – šypsosi neįprastos pavardės šeimininkė. – Bet šiaip pavardė tikrai netrukdo, priešingai, mes abu su vyru savo aplinkoje vis ieškom sąsajų su mišku. Neseniai persikėlėm į naujus namus, kurių interjero sprendimams įtakos padarė mūsų pavardė.“
Nors Gintarė savo pavardę pasirinko pati, tačiau aplinkiniai jos pasirinkimą supranta ne visada.
„Aplinkiniai dažniausiai reaguoja dėl to, kad ji yra sutrumpinta ir dėl to skamba neįprastai. Tikrai esu sutikusi žmonių, kurie nesuprato, kodėl toks mano pasirinkimas ir jiems pavardė negraži“, – sako moteris.
Kėdainietė Gintarė Miškinė savo pavardę „gavo“ iš vyro, su kuria jai gyventi yra smagu ir dėl jos nei kiek neišgyvena.
Miškinis = laukinis
Paklausta, ar vyras sulaukia kokių nors reakcijų dėl pavardė, Gintarė atskleidžia, kad yra buvę tokių atvejų, kai žmonės galvojo, kad tai yra pravardė, o ne pavardė.
„Vaikystėje mes su vyru buvom bendraklasiai, tai labai puikiai pamenu, kad vardu jo niekas nevadindavo. Jis buvo labai aktyvus vaikas, tai visi ir sakydavo, kad miškinis kaip laukinis. Kitaip ir būti negalėjo!“ – juokiasi pašnekovė.
Ji prisiminė, jog vaikystėje ir paauglystėje vyro draugams nereikėjo jam galvoti net pravardės, nes turėjo išskirtinę pavardę.
„Tikrai taip, ir vaikystėje, ir dabar draugai dažniausiai vadina pavarde arba tiesiog mišku“, – šypsosi Gintarė.
Ji papasakojo ir vieną nutikimą, kuris pralinksmino ir ją pačią.
„Kartą kolegos žmona yra paklaususi savo vyro, kodėl Gytį taip negražiai vadina – Miškiniu? Jai neatrodė, kad čia gali būti pavardė“, – linksmai prisiminė moteris.
Neįprasta pavardė – vien pliusai
Nors pati Gintarė nešioja neįprastą pavardę, tačiau teigia, kad ir jai tenka susidurti su žmonėmis, kurių pavardės skamba kitaip nei įpratusios girdėti mūsų ausys.
„Dabar dažniausiai neįprastumas būna pavardės sutrumpinime po vedybų. Turiu draugių, kurios pasirinko trumpas pavardes ir kurios skamba neįprastai. Tačiau aš į jas reaguoju labai teigiamai, – sako pašnekovė ir priduria įžvelgianti daugiau pliusų nei minusų turint įdomią pavardę. – Na, manau, pats išskirtinumas yra pliusas. O minusas dažniausiai būna toks, kad reikia dažnai pavardę kartoti, kol supranta teisingai.“
Dėl pavardės nekompleksuoja
Kėdainių rajono savivaldybėje dirbantis Romualdas Žydelis kuklinasi ir teigia, jog nėra nieko ypatingo turėti išskirtinę pavardę. Taip pat priduria, kad anksčiau daugiau dėmesio sulaukdavo dėl neįprastos savo pavardės, tačiau dabar tai būna itin retai.
„Ne vienas aš toks Kėdainiuose. Anksčiau kažkokių reakcijų būdavo, dabar jau labai retai. Anksčiau dar būdavo, kad kartais šypteldavo kas nors, o taip, kad perklaustų kažkas, nes neva juokauju, tai niekada. Gyvenime kompleksų dėl to tikrai neturėjau“, – patikina pašnekovas.
Jokios įtakos gyvenime, anot Romualdo, jo pavardė neturi.
„Ji nei trukdo, nei padeda. Čia, matyt, nuo žmogaus priklauso, kaip jis nusiteikęs – ar jį varžo, ar jis turi kažkokį kompleksą. O aš gyvenime dėl to problemų neturėjau“, – sako vyras.
Vaikystėje, paauglystėje patyčių ar užgaulių juokelių jis taip pat nesulaukdavo.
„Žinot, visi iš vardų, pavardžių pravardes darydavo, bet nebuvo jokių užgaulių ar piktybiškų“, – prisimena pašnekovas.
Romualdas Žydelis kuklinasi ir teigia, jog nėra nieko ypatingo turėti išskirtinę pavardę.
Pravardę vis tiek gavo
Nors, rodos, turint tokią pavardę tarsi ir nereikėtų galvoti pravardės, tačiau R.Žydelio teigimu, jos vis tiek būdavo galvojamos.
„Galvodavo, būdavo, kad iš tos pavardės dar kokių nors trumpesnių pravardžių ar juokelių sukurdavo, bet niekas stačiokiškai, pašaipiai nevadindavo. Pavyzdžiui, prie „d“ pridėdavo dar „z“ ir gale kirtį uždėdavo, tai gaudavosi ŽydzelYs ir panašiai. Juk mokykloje visi kažką susigalvoja“, – prisiminimais linksmai pasidalijo pašnekovas.
Dėl pavardės jokioje kurioziškoje situacijoje ponas Romualdas atsidūręs taip pat nebuvo. Pačiam yra tekę bendrauti su savo bendrapavardžiais bei kitokiais įdomesnes pavardes turinčiais žmonėmis.
„Na ta įdomi ir neįprasta pavardė, kaip pažiūrėsi... Pavyzdžiui, Morkus. Atrodo, nieko keisto. O štai jei jo dukra, jau Morkutė. Jau gaunasi klasiokų visokie išvedžiojimai“, – šypsosi pašnekovas.
Paprašytas pasidalinti, kokie galėtų būti pliusai ar minusai, turint išskirtinę pavardę, vyras teigia jų neįžvelgiantis.
„Manau, nėra jokių. Tiesiog kaip duota žmogui, taip duota. Tuo neišsiskirsi, nepasižymėsi. Galbūt jautriam žmogui, kuris turi kokių nors kompleksų, pavardė turi kažkokios įtakos. Bet man tokio dalyko nėra“, – su šypsena sako Romualdas Žydelis.
Didžiuojasi išskirtine pavarde
„Sodros“ Kėdainių skyriaus vadovas linksmas ir humoro jausmo nestokojantis Jonas Švedas papasakojo ne vieną linksmą ir įdomią istoriją, susijusią su jo pavarde.
„Jaučiuosi gerai turėdamas tokią išskirtinę pavardę, netgi truputį didžiuojuos, nes Jonas Švedas buvo žymus Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas. Mano tėvas irgi Jonas Švedas, norėjome ir sūnui duoti Jono vardą, bet gimė Kūčių dieną, per Adomines, tai tapo Adomu Švedu. Dukra ištekėjus pasirinko Eglės Švedės pavardę“, – apie pavardės istoriją kalbėjo Kėdainių skyriaus vadovas.
Kaip ir prieš tai kalbintas Romualdas Žydelis, taip ir J.Švedas teigia, jog tokia pavardė nei trukdo, nei padeda – tiesiog ji tokia ir gerai, tačiau kuriozų neišvengia.
„Kartais būna, kad sako, jog gal iš Švedijos esi kilęs, arba sako, gal esi kompozitoriaus Jono Švedo palikuonis. Būna, paklausia, ar moku švediškai“, – šypsosi pašnekovas.
Nors, rodos, turint tokią pavardę tarsi ir nereikėtų galvoti pravardės, tačiau R.Žydelio teigimu, jos vis tiek būdavo galvojamos.
Jokių patyčių ar juokelių J.Švedas vaikystėje ir paauglystėje taip pat teigia nepatyręs.
„Neturėjau jokios pravardės. Manau, dažnai pravardę duoda, jei pavardė būna ilga, sunkiai ištariama, o mano gi trumpa ir aiški“, – atrodytų savaime suprantamus dalykus dėstė ponas Jonas.
Įteiktas švediškas pasas
Vis tik gyvenimą neįprasta pavardė pralinksmina.
„Kažkada seniai vien dėl pavardės buvau pakviestas į Kėdainių lietuvių ir švedų draugiją. Buvo man net pasas padarytas neva švediškas, humoristinis“, – juokiasi J.Švedas.
Jis pripažįsta, jog nors ir pats turi neįprastą pavardę, tačiau tenka nustebti ar suklusti, kai išgirsta kitų žmonių įdomias pavardes, į kurias reaguoja smagiai ir smalsiai.
„Man keista pavardė Kaladė. Pažinojau tokį žmogų. Vis į jį pažiūrėjęs, imdavau galvoti apie malkas, – šypsosi pašnekovas. – Kai esi jau subrendęs, suaugęs žmogus, tai viskas normalu. Pažinojau vieną merginą Paršonytę, tai ji skubėjo kuo greičiau ištekėti, kad tik pavardę pasikeistų. Dabar keistis pavardę yra gerokai paprasčiau, o tada buvo vos ne vienintelis kelias – tuoktis.“
J.Švedas ne tik linksmai gyvena su įdomia pavarde, bet net ir pasidomėjo jos kilme. „Žinau, kad šios pavardės kilmė iš liet. švèdas, švẽdas „švedų tautos žmogus“ arba „kas šveplas, kas blogas, negeras“. Taip rašoma Lietuvos pavardžių duomenų bazėje. Kiek žinau, ši pavardė Lietuvoje paplitusi tose vietose, kur švedai buvo žengę kovų žingsnį. Tai arba tikrai yra švediško kraujo, arba kažkokį žmogų kažkada imta pravardžiuoti švedu, o paskui ta pravardė tapo ir tikrąja pavarde“, – svarstė Jonas Švedas.
Pavardžių keitimo ypatumai
Kėdainių rajono savivaldybės Civilinio metrikacijos skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė pažymi, jog 2019 metais dėl pavardės pakeitimo kreipėsi 50 žmonių, 2018 metais 44, 2017 metais 36, taigi žmonės tampa drąsesni ir dažniau kreipiasi dėl pavardės pakeitimo.
„Dažniau kreipiasi moterys, kadangi motyvas būna susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę, nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai, po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę, kadangi to nepageidavo santuokos metu, taip pat po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę“, – moterų pavardžių keitimo motyvus vardijo skyriaus vedėja.
J.Švedas teigia, jog tokia pavardė nei trukdo, nei padeda – tiesiog ji tokia ir gerai, tačiau kuriozų neišvengia.
Tuomet, kai kreipiasi vyrai, pasak G.Petrauskienės, dažniausias motyvas būna, kad nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę ar renkasi vieną iš tėvų pavardę. Tokiais motyvais vadovaujasi ir moterys, bet vyrai dažniau.
„Jeigu pareiškėjas nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), tuomet civilinės metrikacijos įstaiga kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir vadovaujasi gautomis rekomendacijomis. Pavyzdžiui, jeigu pavardė Kasparavičius, tai gali pavardę pasikeisti į Kasparas, Butkevičius į Butkus ir taip toliau“, – pavardžių keitimo ypatumus aiškino pašnekovė.
Kiekviena pavardė turi savo regioną
Kaip žinote, nuo 2017 metų dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo galima kreiptis sulaukus 16 metų amžiaus. Anot G.Petrauskienės, tokių jaunų pareiškėjų taip pat sulaukiama.
„Šiais metais pavasarį kreipėsi pareiškėjas pasikeisti pavardę, buvo leista pakeisti pavardę, pareiškėjas pasikeitė asmens dokumentą pagal naują pavardę, spalio mėnesį kreipėsi tas pats pareiškėjas pasikeisti pavardę į kitą, šiuo metu laukiame bylos iš Teisingumo ministerijos. Būna ir taip“, – sako skyriaus vedėja.
Ji teigia, jog dirbant civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, „sutinka“ labai daug įvairių pavardžių.
„Būna iš tų daugiau žinomų, kaip mano, pavyzdžiui, pavardė Petrauskienė ir labai negirdėtų pavardžių. Tuomet, kai kreipiasi jaunieji rašyti prašymą dėl santuokos sudarymo ir matau, kad įdomi pavardė, tai iš karto pagalvoju, kad turbūt ne iš Kėdainių rajono. Dažniausiai spėjimas pasitvirtina, kadangi kiekvienas rajonas turi savo pavardžių kilmę. Tokiu atveju klausi, kaip kirčiuoti pavardę, kad nepadarytum klaidos registruojant santuoką. Atveju būna labai įvairių, negalėčiau išskirti pavardžių, kadangi jos visos labai įdomios, su savo istorija“, – pasakoja G.Petrauskienė.
Per beveik trisdešimtmetį – nei vienos Gaivos
Ji pati apie savo įdomų ir neįprastą vardą Gaiva sako, jog jis iš tiesų nėra dažnas.
„Per savo darbo metus (28 metai) Kėdainių rajone neužregistravome nei vieno naujagimio tokiu vardu, Lietuvoje viena mergaitė Gaivos vardu pavadinti 2004 metais“, – nustebina moteris.
Tačiau ji savo vardu džiaugiasi ir yra dėkinga savo tėvams, kad išrinko retą vardą.
„Tai yra lietuviškas vardas, reikšmė – gaiva, gaivumas. Paauglystėje, studijų metais, sulaukdavau ir juokelių, tai „kompotas“, tai „kokakola“ ir panašiai, bet tai buvo tik keletas atvejų, kai kas nors replikuodavo išgirdę vardą Gaiva, – prisimena pašnekovė. –Geras dalykas yra tas, kad daugelis labai gerai įsimena vardą, kadangi jis yra retas.“ Civilinio metrikacijos skyriaus vedėjos žiniomis, Kėdainiuose yra dar 2 moterys vardu Gaiva.
„Gal yra ir daugiau, bet žinau tik tas 2“, – teigia Gaiva Petrauskienė.
