Pasak istorinių rašytinių šaltinių, Žydų gatvė Vilniuje minima nuo 1592 m. Joje buvo įsikūręs svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras, veikęs nuo XVI a. pabaigos, šioje gatvėje šurmuliavo prekeiviai, veikė Stiklo turgus.
Žydų gatvės lentelė sukurta dviem kalbomis, nes Lietuvos žydų kultūroje buvo vartojamos abi kalbos: jidiš – istorinė šnekamoji Lietuvos žydų kalba ir hebrajų – sakrali, maldai, švietimui vartota kalba. Vilnių lankantiems miesto svečiams bus atpažįstama ir aktuali hebrajų kalba, o užrašas jidiš kalba bus itin brangus Lietuvos žydams, kurių dešimt procentų yra išsaugoję jidiš kalbą.
Meninio gatvės akcento atidengimo ceremonijoje dalyvavo Izraelio valstybės ambasadorius Amir Maimon, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Į simbolinės lentelės atidengimą Vilniuje susirinkusiai bendruomenei koncertavo žydų dainų ir šokių ansamblio „Fajerlech" dainininkė, kuri atliko populiarią žydų dainą apie gatvelę, kuri simbolizuoja šilumą ir viltį.
Gatvės eksterjero elementus hebrajų ir jidiš kalbomis sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros vedėjas doc. dr. Jonas Jakaitis ir fakulteto lektorius Mindaugas Užkuraitis su studentų komanda.
Lietuvoje gyvena apie 5 tūkstančiai žydų.
Pati pirmoji lentelė Vilniuje su islandišku užrašu šiemet atsirado Islandijos gatvėje, vėliau angliškas gatvės puošybos elementas atidengtas Vašingtono skvere, šį mėnesį atidengtos Varšuvos, Rusų, Totorių gatvių simbolinės lentelės lenkų ir rusų kalbomis.
Artimiausiu metu tokių gatves puošiančių ženklų atsiras ir kitose sostinės gatvėse, kurios kadaise buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją susitelkusių bendruomenių vardais.
Spalio 3 d. bus atidengtas Vokiečių gatvę papuošiantis meninis akcentas Vokiečių gatvėje.
