Žydų turtas: Lietuva – geras ar blogas pavyzdys?

Žydų turto restitucijos problema besidomintys „15min“ pašnekovai piešia skirtingą vaizdą: vieni tikina, kad dauguma valstybių jau išmokėjo kompensacijas žydams, o kiti tvirtina, jog Lietuva išsišoko – viena pirmųjų pažadėjo didžiausią Europoje kompensacijos procentą. Kaip yra iš tiesų – negali atsakyti nei žydų organizacijos, nei valstybės institucijos.

„Manau, kad šis sprendimas gali tapti tam tikru pavyzdžiu kitoms valstybėms, turinčioms istorinės sąžinės problemų“, – pareiškė Ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis, kai Vyriausybė paskyrė žydų organizacijų valdomą fondą disponuoti kompensacija. Pažadėti 128 mln. Lt į fondą turėtų sukapsėti per dešimtmetį. Šiais metais dalimis į fondą ketinama pervesti 3 mln. Lt, pinigai bus padalyti Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais gyvenusiems ir nukentėjusiems žydams.

Pirmi ar paskutiniai?

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky „15min“ tikino, kad daugelis valstybių jau priėmė sprendimus dėl kompensavimo už nusavintą žydų turtą.

„Visoje Vakarų ir Rytų Europoje – beveik visur išspręstas šis klausimas. Lietuva buvo likusi viena paskutiniųjų, dar Latvija liko neatsiskaičiusi“, – pabrėžė ji.

Nuo 2002 iki 2008 metų socialdemokratų premjerų atstovu dėl žydų religinių bendrijų turto restitucijos Lietuvoje buvęs Vilius Kavaliauskas su F.Kukliansky nesutinka. Jis „15min“ sakė, kad toliausiai šiuo klausimu pasistūmėjo Čekija ir Austrija. „Čekijoje restitucija vyko etapais, buvo grąžinamas nekilnojamasis turtas, atiduotos sinagogos ir kapinės. Tiesa, žydų organizacijos „užspringo“ tomis kapinėmis, nes teko rūpintis jų priežiūra“, – kalbėjo V.Kavaliauskas.

Pašnekovas pridūrė, kad daugelyje kitų valstybių diskusijos dėl kompensacijų už nusavintą žydų turtą vis dar nebaigtos. „Mes bėgame prieš traukinį“, – pridūrė jis.

Austrija nenorėjo mokėti

Derybas dėl turto su vyriausybėmis vykdančios Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (PŽRO) tinklalapyje minimos sumos, dėl kurių žydų organizacijos susitarė su kai kuriomis valstybėmis.

Pavyzdžiui, V.Kavaliausko minimoje Čekijoje 2001 metais buvo įkurtas Holokausto aukų šalpos fondas, kuriam Čekijos Vyriausybė skyrė 10 mln. JAV dolerių. Du trečdaliai sumos skirta holokaustą išgyvenusių asmenų socialiniam aptarnavimui, žydų bendruomenių turto išlaikymui. Iki nustatytos datos Čekijos žydų bendruomenių federacija pateikė vyriausybei 202 grąžintinų objektų sąrašą, per 7 metus, neskaitant kapinių, buvo grąžinta 100 objektų. Pabrėžiama, kad trys itin reikšmingi objektai vis dar negrąžinti.

PŽRO apie Austrijos išmokėtas kompensacijas informacijos nepateikia, tačiau Teisingumo ministerijos (TM) turimais duomenimis, šios šalies derybos su žydų organizacijomis iš pradžių buvo itin sunkios, nes šios šalies valdžia laikėsi pozicijos, jog Austrijos valstybė buvo pirmoji nacizmo auka. Tačiau 1956 metais buvo įsteigtas Pagalbos fondas, kuris išmokėjo vienkartines išmokas dėl rasės, religijos, tautybės ar politinių įsitikinimų persekiotiems asmenims. Iki 1976 metų jame buvo sukaupta 115 mln. eurų. Kitas įsteigtas fondas nacių aukoms išmokėjo 5 tūkst. eurų išmokas.

Nesuprantu, kas pasikeitė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl naujoji valdžia taip išpūtė kompensacijos sumą. Ką darys ateinančios Vyriausybės, kai teks įvykdyti šį įsipareigojimą? – klausia Vilius Kavaliauskas.

2001 metais Austrija ir žydų organizacijos pasirašė susitarimą dėl nusavinto turto ir socialinių išmokų užsienyje gyvenantiems žydams. Pagal jį šiems tikslams turėjo būti skirta 480 mln. JAV dolerių, iš jų – 210 mln. JAV dolerių kompensacijoms už prarastą nuosavybę. Turėtos nuosavybės restitucija įgyvendinama dviem būdais – grąžinant išlikusį turtą arba išmokant kompensacijas. V.Kavaliausko teigimu, Austrijoje kompensacijų dydis sudaro 12 proc. nusavinto turto vertės. Iki nustatytos datos – 2003-iųjų – buvo pateikta 20 tūkst. paraiškų dėl piniginių kompensacijų.

Pasirinko kasmetines išmokas

PŽRO nurodo, kad Vengrijoje žydų bendruomenių turėto turto grąžinimas jau baigtas, tačiau nepavyksta išspręsti klausimo, kaip elgtis su privačių asmenų turtu. 1997 metais vietoje grąžintinos nuosavybės bendruomenės įgijo teisę iš Vyriausybės gauti kasmetines išmokas.

Iki Antrojo pasaulinio karo Vengrijos žydų bendruomenei priklausė 1,2 tūkst. kapinių ir 2,6 tūkst. kitų objektų. Žydai kai kuriuos pastatus atgavo, o dėl 152 objektų sutiko gauti kompensaciją, kurios bendra suma – 75 mln. JAV dolerių, tad iki 2006-ųjų žydų religinės nuosavybės restitucija buvo baigta.

Žydų organizacijas labai papiktino įstatymai, susiję su privačios nuosavybės grąžinimu, nes kompensacijos už jį sudarė tik 5–10 proc. rinkos vertės ir negalėjo viršyti 21 tūkst. JAV dolerių. Po derybų buvo įsteigtas Visuomeninis paramos žydų paveldui fondas, kuriam Vyriausybė perdavė daugiau  nei 15 mln. JAV dolerių, 7 pastatus ir 10 meno vertybių. Po derybų su PŽRO Vengrijos Vyriausybė sutiko per 5 metus išmokėti 21 mln. JAV dolerių, taip pat – ir už nepaveldėtą turtą. Organizacija nurodo, kad 2007 metais į specialų fondą buvo pervesti 12,6 mln. JAV dolerių. Ar buvo išmokėta likusi suma, neskelbiama.

8 mlrd. eurų vertės pretenzijos

TM turimais duomenimis, Slovakijos vyriausybė sugrąžino žydų bendruomenėms daugiau kaip 300 objektų. 2001-aisiais buvo sutarta, kad bendra holokausto metais atimtos žydų nuosavybės vertė yra 185 mln. JAV dolerių. Specialiam fondui Vyriausybė skyrė 10 proc. turėto turto vertės – apie 18,5 mln. JAV dolerių. Į kompensacijas dėl to, kad neturi Slovakijos pilietybės, negalėjusiems pretenduoti nukentėjusiesiems ar jų paveldėtojams iš fondo lėšų buvo išmokėta vidutiniškai po 16 tūkst. JAV dolerių. Po šių metų fonde likusios lėšos turi būti perduotos Slovakijos žydų bendruomenių sąjungai. Klausimas dėl 400 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, dalį kurios siekia atgauti žydų bendruomenė, neišspręstas iki šiol.

Rumunijos žydų turtas buvo konfiskuotas dar 1941 metais. 1944 metais komunistinis režimas panaikino antižydiškus įstatymus, bet 1948–1989 metais buvo įvykdyta didelio masto nacionalizacija. Rumunijoje neįmanoma grąžinti viso 1940–1989 metais konfiskuoto turto, mat vien Bukarešte reikalaujamo turto vertė siekia 8 mlrd. eurų.

Žydų organizacijos reikalauja objektų, kurie dabar priklauso veikiančioms įmonėms. TM duomenimis, nors tobulinami seni ir vis priimami nauji teisės aktai dėl tautinių mažumų bendruomenių turto restitucijos, nemažai keblumų kyla ir dėl to, kad reikalaujama turėti itin išsamią dokumentaciją, patvirtinančią nuosavybės teisę. 2009 metų duomenimis, iš 2 tūkst. restitucijos institucijai pateiktų reikalavimų buvo priimti tik 300, ir tik pusė jų Rumunija patenkino.

Lenkai ir latviai priešinasi

PŽRO tinklalapyje atsiliepimai apie Lenkiją – ne patys geriausi. „Lenkija yra vienintelė didelė buvusio sovietų bloko šalis, kuri nepadarė jokių veiksmų, kad būtų grąžintas nacių ir komunistų režimų konfiskuotas turtas“, – teigia organizacija. Anot jos, pastaraisiais metais buvo svarstomas ne vienas teisės aktas, susijęs su nekilnojamojo turto grąžinimu, tačiau nė vienas jų nepriimtas.

PŽRO Lenkijos valdžiai įteikė 3,5 tūkst. pretenzijų dėl turto grąžinimo (600 iš jų dėl kapinių), vietos žydų bendruomenės – dar 2 tūkst., tačiau jų nagrinėjimas užstrigęs. Pasak V.Kavaliausko, Lenkija iki šiol nesusitarė su žydų bendruomenėmis dėl kompensacijos už nusavintą turtą dydžio. Vyriausybė pasiūlė sumokėti 15 proc. dabartinės turto vertės, tačiau žydų atstovai reikalauja 20 proc.

Niekas jokiais pinigais nieko niekada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų. Buvo sprendimas kompensuoti, tai yra politinės valios gestas, - sakė Deividas Matulionis.

2003 metais Latvijos žydų bendruomenės pareikalavo, kad būtų praplėsta konfiskuoto bendrijų turto sąvoka. Tuo pat metu Latvijos vyriausybė ir žydų bendruomenė susitarė dėl 14 pastatų grąžinimo ir 60 mln. JAV dolerių kompensacijos. Tačiau Latvijos parlamentas atmetė tai numatantį projektą ir blokavo šios problemos sprendimą.

PŽRO neturi priekaištų Estijai. Šioje valstybėje buvo nedaug prieš karą buvusio žydų religinio ar bendruomeninio turto. Dalis to turto buvo grąžinta, nuosavybės grąžinimas iš esmės Estijoje baigtas.

Sutiko gauti 60 mln. Lt?

Vilius Kavaliauskas, buvęs premjero patarėjas:

„Tai, kaip baigėsi derybos su Lietuvos žydų bendruomene dėl kompensacijos, man kelia daug klausimų. Iš kur paimtos tos sumos? Niekas man nesugeba atsakyti į šį klausimą. 128 mln. Lt – tarsi iš dangaus nukritusi suma. Kai aš dirbau, buvo sutarta, jog Lietuva žydams pasiūlys rekordinį Europoje kompensacijos procentą – 28 proc. dabartinės turto vertės. Tačiau tada šis procentas buvo 50 mln. Lt, kodėl dabar jis tapo 128 mln. Lt? Aš manau, kad valstybė pasielgė ne pagal galimybes.

Žydų bendruomenės atstovai neoficialiai buvo sutikę, kad kompensacija siektų 60 mln. Lt. Nesuprantu, kas pasikeitė, nėra normalaus paaiškinimo, kodėl naujoji valdžia taip išpūtė kompensacijos sumą. Ką darys ateinančios Vyriausybės, kai teks įvykdyti šį įsipareigojimą?“

„Pinigais niekas neskaičiavo“

Deividas Matulionis, ministro pirmininko kancleris:

„Aš galiu pasakyti, kad V.Kavaliauskas kalba visiškus niekus. Socialdemokratų valdymo laikais jis pats rengė įstatymo projektą, kurio pagrindu mokama kompensacija LŽB, konservatorių Vyriausybė tik užbaigė šį procesą. Todėl kritika man atrodo labai keistai, aš esu pakraupęs dėl tokios keistos pozicijos. Niekas jokiais pinigais nieko niekada neskaičiavo, 60, 50, 10 milijonų. Buvo sprendimas kompensuoti, tai yra politinės valios gestas.

Buvo suskaičiuota, kiek yra žydams grąžintino turto. Iš pradžių buvo galvojama galbūt ir visą sumą kompensuoti, bet pasirodė, kad labai brangu yra, tad apsistojome prie 30 proc. sumos. Mes turime tai traktuoti ne kaip kažkokį procentą, o kaip Geros valios įstatymą, ir tų procentų įvairių galėjo būti, kitose šalyse kitokios sistemos buvo pasirinktos. Ten tikrai nėra toks modelis kaip mūsų. Todėl manau, kad mes neturėtume skaičiuoti procentų. Prieš 5–6 metus buvo nutarta skaičiuoti bendrą vertę ir išmokėti 30 proc.“