„Valstybės gerovė ir nacionalinis interesas man visuomet buvo ir bus prioritetas. Dėl šio bendro tikslo esu linkęs pasitraukti iš prezidento rinkimų, nuosekliai laikydamasis partijos procedūrų savo balsą skirti už tą TS-LKD kandidatą, kuris atitinka mano įsitikinimus bei vertybes, kai paaiškės galutinis apsisprendusiųjų sąrašas“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Ž.Pavilionis.
Anot jo, artėjantys Lietuvos prezidento rinkimai bus ypač svarbūs ir rizikingi.
„Į prezidento postą rinksime ne tik asmenybę. Rinksimės tolesnę Lietuvos kryptį, ir tas pasirinkimas bus labai svarbus: tęsti laisvės, vakarietiškos demokratijos kryptį, kuria Lietuva, neišduodama savo vertybių, žengė visu Nepriklausomybės laikotarpiu, arba rizikuoti viskuo ir, išrenkant pragmatizmo bei dialogo su Rusija šalininką, atsiverti Kremliaus įtakai Lietuvoje aukščiausiu lygiu“, – teigia politikas ir dėkoja partiečiams, jo kandidatūrą iškėlusiems 34 skyriuose.
Dalyvavimas skaldytų partiją?
Ž.Pavilionis 15min pirmadienį sakė, kad trauktis nutarė pirmiausia dėl to, kad nesuskaldytų partijos.
„Kadangi už mane tikrai daug skyrių atidavė balsą – esu antras pagal populiarumą partijoje – tai manau, kad mano tolesnis dalyvavimas šitame procese gali labai rimtai suskaldyti partiją ir atverti galimybes tam kandidatui, kuris neatitinka ir mano įsitikinimų, ir vertybių, ir apskritai partijos programos bei tikslų, laimėti šiuos rinkimus“, – teigė Ž.Pavilionis.
Mano tolesnis dalyvavimas šitame procese gali labai rimtai suskaldyti partiją.
Jis dėstė, kad tas kandidatas, prieš kurį pats pasitraukdamas iš kovos nutarė telkti gretas, „labai intensyviai kuria alternatyvius judėjimus, būrelius, kuopas, pasiremdamas žmonėmis, kurie nieko bendro neturi su mūsų partija, dažniausiai susiję su raudonais kampeliais įvairiose Lietuvos vietose, pasiremia verslu, pinigais“.
„Mano manymu, tai didžiulis pavojus partijai, ir labai nesinorėtų, kad partija išsirinktų prorusišką kandidatą, todėl aš privalau šiame etape sujungti savo jėgas su tais žmonėmis, kurie išpažįsta tas pačias laisvės, demokratijos ir Vakarų vertybes, kurias mūsų partija visada puoselėjo, tam, kad tas kandidatas nelaimėtų“, – neslėpdamas, kad kalba prieš Vygaudo Ušacko kandidatūrą, teigė Ž.Pavilionis.
Klausiamas kurį kandidatą partijos rinkimuose pats palaikys, Ž.Pavilionis to dar neatskleidė, nes jie esą iki galo neaiškūs.
„Šis sąrašas paaiškės iki rugsėjo 26 d. Aš palauksiu jų apsisprendimo, galutinio sąrašo ir tada išsakysiu savo paramą“, – teigė Ž.Pavilionis.
Nei Ingrida Šimonytė, nei Gitanas Nausėda dar nėra patvirtinę, kad tikrai sieks tapti konservatorių kandidatais prezidento rinkimuose.
Daugiausiai – 37 – TS-LKD skyriai yra iškėlę partijai nepriklausančios parlamentarės, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Partijai nepriklausančio ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatūrą yra iškėlę 28 skyriai, o partijos nario buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko kandidatūrą iškėlė 27 skyriai.
Pagal 2017 metais patvirtintus TS-LKD partijos įstatus, konservatorių kandidatas į prezidentus bus renkamas atviruose rinkimuose, kuriuose balsuoti turės teisę visi TS-LKD nariai ir kiti pilnamečiai asmenys, įgiję teisę dalyvauti šiuose rinkimuose pagal TS-LKD tarybos patvirtintą tvarką.
Naujienų portalo Delfi.lt užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugpjūčio 24–31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, Ž.Pavilionį, kaip kandidatą į Lietuvos prezidentus, palaikytų 3,9 proc. respondentų. Tarp visų galimų ir jau pasiskelbusių kandidatų jis reitinguojamas septintoje vietoje.
Daugiausia visuomenės palaikymo apklausose sulaukia G.Nausėda, kuris pirmadienį paskelbė sieksiantis prezidento posto. Anksčiau apie tai pranešė ir V.Ušackas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019-ųjų gegužę.
