Ekskursiją po tarpukariu populiaria kauniečių laisvalaikio vieta virtusią Panemunę 15min surengusi „Ekskursijos Kaune“ gidė Neringa Daniulaitienė teigė, kad gyvenvietės istorija prasidėjo dar 1559 m., kai iškilo Panemunės dvaras, apie kurį XVII a. jau buvo susiformavęs šioks toks miestelis. Pati dvarvietė šiandien nėra išlikusi.
Kai XIX a. Rusijos caras Kauną pavertė tvirtove (apsupo miestą fortais), Panemunę nuspręsta iš tuometinių gyventojų išpirkti – įsteigta šioje vietoje karinė struktūra. Iki 1899 m. teritorijoje pastatomi 73 kariniai objektai. 1912 m. čia suformuotas ir pirmasis karinis aerodromas, pastatytos 5 lėktuvų nusileidimo aikštelės.
„Pastebėjote, kokio tiesumo yra dabartinė Birutės gatvė? Tai ir buvo oro uosto nusileidimo bei pakilimo takas, besidriekęs 400 metrų. Kai 1915 m. Kauną per 11 dienų užėmė vokiečiai, jie šio pakilimo tako negalėjo naudoti, nes buvo per trumpas jų greitesniems lėktuvams“, – stovint Birutės gatvėje, įdomų faktą atskleidė gidė.
Virto kurortu
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, itin svarbios tapo poilsio vietų paieškos, tad 1919 m. į Panemunę pradedamas tiesti siaurasis geležinkelis, sujungęs šią gyvenvietę su Kauno senamiesčiu.
1923 m. Panemunėje ėmė veikti karininkų kursai, vėliau – karininkų mokykla. Pastatytas didžiulis stadionas, kuris buvo atviras ir civilių gyventojų treniruotėms bei rungtynėms. Net 42 dideli sklypai buvo išdalinti karininkams. Taip Panemunėje įsivyravo didelė jų valdų koncentracija.
Netrukus buvo pastatytas ir susisiekimą dar labiau pagerinęs Panemunės tiltas. 1929 m. iš miesto centro į Panemunę suplanuota autobusų linija.
Tad neilgai trukus, 1931-aisiais, gyvenvietė virto Kauno dalimi – buvo prijungta prie miesto. Prasidėjo Panemunės aukso amžius.
Teritorijoje išdygo ne vienas vasarotojams skirtas namas. Įsivyravo atskira verslo šaka, nes vasarnamiai buvo išsinuomojami visai vasarai.
Buvo įsteigtos ir trys sanatorijos. Purvas vonioms gabentas iš Birštono.
