Už naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją, kurioje įtvirtinami nauji įgaliojimai savivaldybių taryboms ir merams, balsavo 93 tautos atstovai, susilaikė 2, prieš balsavusių nebuvo.
Toliau pataisas svarstys Seimo komitetai.
Naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją antradienį per Seimo posėdį pristatė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Jis pažymėjo, kad įstatymo redakciją parengė parlamentarų darbo grupė.
„Atsižvelgdami į kompromisą, kurį pasiekė darbo grupė kartu su savivaldybininkais, sumodeliavome stiprų merą. Tai nėra naujovė. Maždaug trečdalyje Europos šalių, kurioje merai renkami tiesiogiai, yra toks stiprus meras“, – sakė jis.
Pasak politiko, pagal siūlomą tvarką, savivaldybės taryba veiks kaip atstovaujamoji valdžia, meras – kaip vykdomoji, meras perims didžiąją dalį administracijos direktoriaus funkcijų.
„Bandėme sudėlioti santykį tarp konstitucinių institucijų – tarybos ir mero – taip, kad būtų daugiau taikos ir mažiau konfliktų.
O ar dabar pagal šį modelį konfliktų išvengsim, niekas negali pasakyti, nes yra nauja sistema. Po metų – rinkimai. Dar po metų, dvejų pasimatys, ar veikia sistema, ar neveikia“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Bandėme sudėlioti santykį tarp konstitucinių institucijų – tarybos ir mero – taip, kad būtų daugiau taikos ir mažiau konfliktų.
Jis reiškė viltį, kad Seimas birželio pabaigoje galutinai įteisins naująjį savivaldybių tarybų ir merų galių modelį.
Pagal Seimui pateiktą naująją Vietos savivaldos įstatymo redakciją, savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo. Apie tai rašo BNS.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Meras nebalsuotų, bet turėtų veto teisę
Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Tuo metu savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Tai galėtų padaryti dauguma tarybos narių. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Siūloma, kad vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.
Tačiau merui susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint ilgesniam laikui eiti pareigų, jį pavaduotų ne vicemeras, o iš tarybos narių paskirtas politikas. Kas pavaduos merą per jo kasmetines atostogos, projekte nenurodoma.
Atsirastų opozicijos lyderis
Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų klausti mero, vicemerų, administracijos direktoriaus, komitetų ir komisijų pirmininkų.
Nors naujojoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje neįrašyta, darbo grupėje sutarta riboti tiesiogiai išrinktų merų kadencijų skaičių. Rinkimų kodekse planuojama numatyti, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija atsirado po to, kai Seimas Konstitucijoje įteisino tiesioginius merų rinkimus.
Pernai balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
