„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 11 28

Lietuvoje plinta „Alternatyva Vokietijai“ politikės sąmokslo teorijos

Lietuviškuose socialiniuose tinkluose sparčiai plinta Vokietijos politikės, prieštaringai vertinamos populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) narės Christine Anderson pareiškimai, esą vakcinos yra „nepatvirtinta genų inžinerija“. Politikė nuo pat pandemijos pradžios aktyviai skleidė sąmokslo teorijas.
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ rėmėjai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Įraše Ch.Anderson tvirtina, kad COVID-19 vakcinos tariamai „nepraėjo visų reikiamų mokslinių tyrimų stadijų“ ir, kad neva „nėra tvirtų įrodymų, kad vakcinacijos nauda nusveria susirgimo riziką“.

Be to, Vokietijos parlamentarė pareiškė, kad ji „nevirs jūrų kiaulyte, bandančia eksperimentinį medikamentą“.

„Alternatyva Vokietijai“ buvo įkurta 2013-ųjų pavasarį. Ją įkūrė grupelė konservatorių elito, kurių dauguma anksčiau priklausė A.Merkel vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjunga (CDU).

AfD pirmtakai tikino esą nepatenkinti partijos politikos polinkiu į centrą ir kanclerės sprendimu Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais paremti Graikiją.

2015-aisiais Vokietiją pasiekė beveik milijonas prieglobsčio prašytojų. Tuomet AfD daugiausia dėmesio ėmė skirti vidaus saugumui ir imigracijai.

Jų retorika tapo vis labiau nacionalistine ir populistine, o kai kurių kritikų manymu – rasistine.

AfD nariai skatino vokiečius permąstyti nacionalinę kaltės išpirkimo ir nacių nusikaltimų prisiminimo kultūrą.

Pandemijos retorika

Ch.Anderson ne tik rėmė Kremliaus politiką, bet ir po pandemijos protrūkio pradėjo aktyviai platinti konspiracijos teorijas apie COVID-19.

Ji tapo kelių europarlamentarų grupės, kuri skleidžia dezinformaciją apie COVID-19, lydere.

Ch.Anderson kalbose apie „skiepų neveiksmingumą“ gausu populistinių pareiškimų ir teiginių, neparemtų jokiais moksliniais faktais.

15min išanalizavo jos teiginius iš socialiniuose tinkluose plintančio įrašo.

Vakcinacija
Vakcinacija

Teiginys: Vakcina nuo koronaviruso yra eksperimentinė ir nepraėjo visų reikiamų klinikinių tyrimų stadijų.

Realybė: Išradus vakcinas nuo koronaviruso jas skubiam naudojimui (EUA angl. Emergency Use Authorization) patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) ir Europos vaistų agentūra (EVA).

Nepaisant to, kad Europos Sąjungoje (ES) ir JAV registruotomis pagrindinių – „AstraZeneca“, „Pfizer“ ir „Moderna“ – gamintojų vakcinomis jau paskiepyta daugybė milijonų žmonių visame pasaulyje, skiepų priešininkai vis dar griebiasi „arkliuko“ tvirtindami, esą šios yra tik medicininis eksperimentas.

Manipuliacijas apie „eksperimentines vakcinas“ jau anksčiau sklaidė įvairūs sveikatos specialistai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis buvo griežtas atsakydamas, ar sukurtos vakcinos nuo COVID-19 yra eksperimentinės.

„Kai vakcina yra aprobuota, ji nėra eksperimentinė. Taip, vakcina pradžioje yra eksperimentinė, po to klinikiniame tyrime, po to autorizavime ir po to ji negali būti vadinama eksperimentine. Taškas. Todėl jokio eksperimento nevykdome“, – tvirtino jis.

Vadinamasis „Emergency use authorization“ (EUA) išduodamas kilus rimtoms grėsmėms visuomenės sveikatai.

Leidimas skubiam vakcinų naudojimui išduodamas tik po to, kai pastarosios praeina trijų fazių medicininius tyrimus su savanoriais ir daugybę lygių išsamių patikrų.

Po tokio leidimo išdavimo toliau atidžiai stebimas vakcinų poveikis ir registruojami galimi šalutiniai reiškiniai.

Vėliau vakcinos naudojimą, įvertinus visas aplinkybes, dar turi patvirtinti Europos vaistų agentūra (EVA) ir PSO.

Galutinis vakcinos patvirtinimas gaunamas jei kompanija dėl jo kreipiasi atlikus reikiamas procedūras.

Tą padaryti galima turint naujus veiksmingumo duomenis ir išsamią analizę, apimančią daugiau nei 12 000 pilnai vakcinuotų asmenų stebėjimą pusės metų laikotarpiu.

Rugpjūčio 23 dieną JAV maisto ir vaistų administracija galutinai patvirtino „Pfizer-BioNTech“ vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vakcina
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Vakcina

Teiginys: Vakcinos gali pakeisti žmogaus DNR

Realybė: Europos žmogaus genetikos draugija (ESHG) informuoja, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių įtarimus, kad mRNR vakcinos gali pakeisti DNR.

„Skiepo metu, į žmogaus organizmą įvedamos molekules, dėl kurių ląstelėse susidaro nekenksmingi maži viruso fragmentai. Vakcina ląstelėse sukelia tam tikrų uždegimo požymių, kurie stipriai suaktyvina imuninę sistemą ir sukuria atsaką į virusą.

Tokiu būdu žmogaus organizmas užprogramuojamas greičiau ir aktyviau reaguoti į užkratą įvykus realiam kontaktui su COVID-19 virusu“, – sako Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas genetikas profesorius Algirdas Utkus.

Vakcinacija apsaugo nuo sunkių COVID-19 formų, įskaitant galimas viruso komplikacijas.

Individuali žmogaus genetinė struktūra (DNR) po vakcinacijos lieka nepakitusi.

Ląstelėse esanti mRNR labai greitai suyra ir negali pati savarankiškai daugintis.

Taigi mRNR fragmentas negali susijungti ar tiesiogiai integruotis su paties žmogaus natūralia DNR.

123RF.com nuotr./DNR
123RF.com nuotr./DNR

Teiginys: Vakcinos nuo COVID-19 nesukuria reikšmingos apsaugos

Realybė: Taip, vakcinos ne visada apsaugo pasiskiepijusius asmenis nuo užsikrėtimo, tačiau tyrimai parodė, kad jos efektyviai saugo nuo sunkios COVID-19 formos, hospitalizacijos ir net mirties.

Vakcinų veiksmingumo tyrimai suteikia vis daugiau įrodymų, kad COVID-19 vakcinos realiomis sąlygomis užtikrina apsaugą, sumažindamos COVID-19 infekcijos riziką.

Skiepijimas nuo COVID-19 sumažina ligos plitimo greitį ir greitį, kartu padeda apsaugoti aplinkinius žmones.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs