Tik į Baltuosius rūmus įžengęs Donaldas Trumpas apgręžė JAV užsienio politikos traukinį į kitą pusę: nusisuko nuo Ukrainos, reikalaudamas pasirašyti šiai saugumo garantijų nesuteikiantį naudingųjų iškasenų susitarimą, nutraukė karinės ir žvalgybinės paramos teikimą, ES pažadėjo įvesti muitus ir sukėlė dvejonių dėl NATO solidarumo.
Reaguodami į geopolitinius pokyčius, ES lyderiai praėjusią savaitę sutarė imtis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pasiūlyto, kaip teigiama, 800 mlrd. eurų vertės Europos gynybos finansavimo plano, apimančio 150 mlrd. eurų paskolas, atlaisvinamus varžtus skolinimuisi minėtoms reikmėms, pažadėtą galimybę nukreipti gynybai ir dalį neišleistų ES lėšų.
Dalyvaujant Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, apsispręsta ir dėl tolesnės paramos Ukrainai, nors konkrečių pažadų dėl daugiau ginkluotės ir karinės technikos ES lyderiai ir nedalino, priminta apie jau suplanuotą 30 mlrd. eurų karinę paramą ir siekį duoti daugiau.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES ambasadorius Nerijus Aleksiejūnas interviu 15min teigė, jog nors valstybės su nekantrumu dar laukia nemažai atsakymų dėl gynybos plano, tai yra stiprus pirmasis žingsnis reaguojant į JAV politikos pokyčius, o suformuluotą žinią dėl Ukrainos galima vertinti kaip solidžią atsvarą Donaldo Trumpo pareiškimams ir sprendimams.
Diplomatas taip pat įvardijo, ką reiškia tai, jog palaikant Ukrainą šįkart nebereikėjo įtikinėti V.Orbano ir kiek ši taktika bus naudojama ateityje priimant sprendimus, dėl kurių realiai protestuoja tik vienintelis Bendrijos narės vadovas.
– Vertinant ES lyderių sprendimus – kiek jie ambicingi ir atitinka šį laikmetį?
– Labai svarbu pirmiausia, kad yra neeilinė EVT, ji nebuvo planuota, planuota po dviejų savaičių. Ji surengta dėl išskirtinių aplinkybių: yra visų supratimas, kad reikia greitų sprendimų. Su komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen laišku gavome net ir išankstinę versiją dalies vadinamosios Baltosios knygos apie gynybą. Kalbama, kad iki kitos vadovų tarybos po dviejų savaičių turėsime jau ir komisijos teisinius pasiūlymus. Tad tais briuselietiškais mastais yra suvoktas skubos reikalingumas ir noras kuo greičiau veikti. Man atrodo, labai džiugu, kad Europoje didėja supratimas, kad turime greitai, dideliais žingsniais priiminėti sprendimus.
– Ar tai, jog Europa skirs milžinišką dėmesį savo gynybai, yra pakankamai stipri žinutė Donaldui Trumpui?
