Valstybės duomenų agentūros kryptingos pastangos, inventorizuojant ir tvarkant valstybės duomenis, yra vienas iš esminių veiksnių, lėmusių šį išskirtinį Lietuvos rezultatą ES kontekste.
Didelės vertės duomenų (DVD) rinkinių atvėrimas Valstybės duomenų agentūroje vykdomas pagal „Naujos kartos Lietuvos“ plano projektą „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“, kuris numato ne tik kitų valstybės informacinių sistemų, registrų, duomenų bazių integraciją į bendrą duomenų ekosistemą bei jų duomenų atvėrimą, bet ir šių išteklių duomenų inventorizaciją.
Atvirų duomenų brandos tyrimo rezultatus įrodo, kad mūsų šalyje vis labiau suvokiama atvirų duomenų reikšmė.
„Lietuvos pozicija pagal Europos Komisijos atlikto Atvirų duomenų brandos tyrimo rezultatus įrodo, kad mūsų šalyje vis labiau suvokiama atvirų duomenų reikšmė, todėl ir pavyko pasiekti proveržį.
Didelės vertės duomenų rinkiniai – duomenys, kuriais gali naudotis pažangos įvairiose srityse siekiantis mokslas, naujus produktus kuriantis verslas ir kiekvienas visuomenės atstovas, ieškantis patikimos ir naudingos informacijos.
Jau atverti duomenys yra visiems pasiekiami bendroje duomenų erdvėje“, – pažymi Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Pagal Europos Komisijos atlikto tyrimo rezultatus Lietuva, atverdama DVD, pirmauja kartu su Estija, Danija, Latvija ir Slovėnija. Šalių lyderių grupei priklauso ir pirmąją vietą užėmusi Prancūzija, taip pat Lenkija, Ukraina, Slovakija, Airija.
Šalys pagal duomenų atvėrimo pažangos raidą skirstomos į keturias grupes: krypčių formuotojos, sparčiosios sekėjos, pasekėjos ir pradedančiosios. Lietuva 2024 m. priskirta krypčių formuotojų (t. y. aukščiausiai įvertintų valstybių) grupei.
Valstybės duomenų agentūros projekto „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“ koordinatorė Milda Aksamitauskienė pabrėžia, kad Lietuva 2024-aisiais buvo užsibrėžusi tikslą atverti visus galimus didelės vertės rinkinius ir šį tikslą pasiekė.
„Noriu padėkoti projekto „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“ komandai. Jos indėlis inventorinant, aprašant ir atveriant DVD pagal Europos Komisijos reikalavimus buvo labai reikšmingas. Pasiekti tokį rezultatą taip pat padėjo glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), iniciatyvos „Atvirų duomenų klubas“ komanda, Valstybės duomenų valdymo kolegija ir institucijomis, kurios suvokia duomenų atvėrimo naudą.
Tokių institucijų vis daugiau, tai mus įkvepia siekti dar didesnės pažangos ir padeda nenuleisti rankų tuomet, kai valstybėje tenka susidurti su žemos brandos duomenimis. Jei institucija linkusi bendradarbiauti, padedame inventorinti, aprašyti bet kokios brandos duomenis ir galiausiai jie atveriami visuomenei“, – sako M.Aksamitauskienė.
Tokių institucijų vis daugiau, tai mus įkvepia siekti dar didesnės pažangos ir padeda nenuleisti rankų.
EIMIN skaičiavimais, atviri duomenys šiuo metu sukuria apie 1,35 proc. šalies BVP. Siekiama, kad 2026 m. praktinis atvirų duomenų panaudojimas mūsų šalyje sudarytų 1,7 proc. BVP.
Lietuvos atvirų duomenų portale šiuo metu skelbiami 238 didelės vertės duomenų rinkiniai. Jie pagal ES reglamentą priskiriami konkrečioms duomenų kategorijoms: nuosavybės teisės, geoerdviniai, judumo, meteorologiniai, statistikos ir žemės stebėjimo duomenys.
Europos Komisijos tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje atvirų duomenų panaudojimas yra inovacijų varomoji jėga. Didesnė prieiga prie atvirų duomenų skatina mokslinius tyrimus, gerina viešąsias paslaugas ir palengvina šiais duomenimis pagrįstų sprendimų kūrimą įvairiuose sektoriuose.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuva skatina visuomenės raštingumą atvirų duomenų srityje, daugiausia dėmesio skiria piliečių švietimui ir įtraukimui, kad pastarieji suprastų atvirų duomenų naudą.
Europos Komisija atkreipė dėmesį į viešojo sektoriaus institucijų ir verslo indėlį skatinant atvirų duomenų naudojimą.
Valstybės duomenų agentūros įgyvendinamas projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į valstybės duomenų ežerą“ yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos Kartos Lietuva“ ir valstybės biudžeto lėšomis.
