Kitaip nei nuoma, patalpų panauda nieko nekainuoja. Reikia tik susimokėti išlaidas už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas.
Gauti patalpas pagal panaudos sutartį sostinėje turi teisę visos politinės partijos, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų: veikia ne trumpiau kaip 2 metus, turi narių Seime arba savivaldybių tarybose. Tačiau vienoms partijoms šiame procese sekasi geriau, kitoms prasčiau.
Centristai – be centrinės būstinės
Lietuvos centro partija (LCP), prašydama patalpų centrinei būstinei, kreipėsi į savivaldybę dar prieš 5 metus, netrukus po to, kai susikūrė. Ši partija suvienijo buvusios Centro sąjungos narius, kurie nepritarė šio politinio darinio jungtuvėms su Liberalų sąjunga, įkuriant Lietuvos liberalų ir centro sąjungą.
Tačiau jokių patalpų centristams nebuvo pasiūlyta. LCP pirmininkas Arūnas Grumadas leido suprasti manąs, jog taip nutiko būtent todėl, kad pagrindinė valdančioji partija sostinėje buvo liberalcentristai. Tik po trejų metų, 2007-aisiais, kai po savivaldos rinkimų Vilniaus meru tapo „Tvarkos ir teisingumo“ narys Juozas Imbrasas, LCP prašymo svarstymas pagaliau pajudėjo.
„Visos procedūros vyko gana sklandžiai, bet galiausiai nutarta atidėti sprendimą“, – kalbėjo A.Grumadas. LCP lyderio teigimu, neturint centrinės būstinės sunku užsiimti normalia partijos veikla. „Glaudžiamės, kur galime: tai mokykloje, tai kokioje nors bendruomenės salėje, bet juk tai yra nerimta. Reikia turėt bent iš kur pasiųsti žinutę paštu. Pagaliau reikia posėdžiauti. Mes kelis kartus esame posėdžiavę kavinėje. Jeigu reikia susirinkti didesniam būriui partiečių, posėdžiaujame Šiauliuose, Klaipėdoje arba Elektrėnuose – ten, kur partijos skyriai turi patalpas. O Vilniuje neturime centrinės būstinės“, – pasakojo LCP vadovas.
Reikalai pajudėjo visai neseniai. Vilniaus tarybos posėdyje šį trečiadienį bus svarstoma, ar perduoti LCP negyvenamąsias patalpas Kaštonų gatvėje pagal panaudos sutartį.
Svarbūs ir rinkimų rezultatai
Miesto taryba trečiadienį spręs ir dėl patalpų A.Rotundo gatvėje suteikimo pagal panaudos sutartį Tautos prisikėlimo partijai (TTP). Tačiau šios politinės jėgos centrinės būstinės paieškų istorija visai kitokia nei LCP. Tik pernai pavasarį įkurta partija šį pavasarį parašė prašymą ir prabėgus vos pusmečiui turi vilčių gauti patalpas.
„Dar anksti kalbėti, kol nepriimtas sprendimas – palaukime tarybos posėdžio. Kol nenušautas lokys, jo kailio negalim dirti“, – sakė TTP atstovas Vytas Karsokas. Jis pasakojo, kad „savivaldybė neduoda malonumo pasirinkti, o daugmaž skiria“. „Miestas irgi nėra guminis – ką turi, tą pasiūlo. Pateikė kelis variantus ir mes vienas išsirinkome. Tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių“, – kalbėjo TPP narys.
Glaudžiamės, kur galime: tai mokykloje, tai kokioje nors bendruomenės salėje, bet juk tai yra nerimta.Prieš dvi savaites tarybos posėdyje kai kurie opozicijos nariai stebėjosi, kodėl centristams laukti būstinės teko taip ilgai, o „prisikėlėliams“ užteko vos pusmečio. Tačiau posėdžio pirmininkas meras Vilius Navickas nurodė esminį skirtumą – TPP esą turi didesnį visuomenės pasitikėjimą. LCP Seimo rinkimų daugiamandatėje apygardoje praėjusį rudenį surinko tik 0,7 proc. balsų ir liko paskutinė tarp visų 16-os dalyvavusių partijų. Šių metų vasarą vykusiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose centristai liko aštuntoje vietoje, surinkę 3,09 proc. balsuotojų paramą. 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimuose partija visoje Lietuvoje surinko 1,16 proc. balsų ir gavo 18 vietų įvairiose savivaldybių tarybose. Tuo tarpu TPP Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje buvo antra pagal populiarumą – partiją palaikė maždaug kas šeštas rinkėjais. Tiesa, paskutiniuose EP rinkimuose TPP surinko tik 1,04 proc. ir liko priešpaskutinė. Prieš keletą mėnesių skilo ir partijos frakcija Seime.
Pasitaiko įvairių variantų
Partijų buveinių skyrimo tvarka pagal panaudos sutartį nėra griežtai reglamentuota. Patalpas skiria Vyriausybės pavestas Valstybės turto fondas (VTF) arba miestų ir rajonų savivaldybės. Tiesa, nėra reglamentuota, kiek tokių patalpų partija gali gauti, todėl kai kurios politinės jėgos iš sostinės savivaldybės yra gavusios patalpas ir centrinei būstinei, ir Vilniaus skyriui. Kai kurios kitos patalpas centrinei būstinei gauna iš VTF, o Vilniaus skyriui – iš savivaldybės. Trečios turi ir nuosavų buveinių arba nuomojasi.
Kai kurių partijų patalpų istorijos – painesnės. Pavyzdžiui, Lietuvos krikščionių demokratų partijos centrinė būstinė nuo 2000-ųjų buvo įsikūrusi VTF skirtose patalpose Pylimo ir Ligoninės gatvių kampe. Tačiau pernai partija susijungė su Tėvynės sąjunga (TS). Bendras šio darinio sekretoriatas veikia ten, kur anksčiau dirbo TS darbuotojai – L.Stuokos-Gucevičiaus. Nors nuo jungtuvių prabėgo pusantrų metų, patalpomis Pylimo gatvėje vis dar naudojasi naujosios dešiniųjų partijos dalis – Krikščionių demokratijų bendrija. Tuo tarpu taip pat pernai prie TS prisijungus Lietuvos tautininkų sąjungai, šios naudotos patalpos Vyriausybės sprendimu buvo perduotos Vilniaus mažajam teatrui.