Seimo nariai iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos antradienį registravo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų projektus, kuriuos jie vadina alternatyva valdančiųjų iniciatyvai narkotikų dekriminalizavimo klausimu.
„Valstiečiai“ nuo baudžiamosios atsakomybės siūlo atleisti asmenis, kurie įtariami neteisėtai gaminę, perdirbę, įgiję, laikę, gabenę ar siuntę narkotines medžiagas neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, bei kurie kreiptųsi į valstybės instituciją norėdami atiduoti turimas narkotines medžiagas.
Taip pat jei prisipažintų darę neteisėtą veiką ir jei savo noru kreiptųsi į sveikatos priežiūros įstaigą bei pradėtų priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymą ar jį tęstų.
O jei tokios priklausomybės nėra – savanoriškai sutiktų lankyti teisės aktų nustatyta tvarka rengiamus kursus apie narkotikų vartojimo žalą.
Projektą vadina imitaciniu
„Šitas projektas yra tiesiog Baudžiamojo kodekso papildymas papildoma gydymo sankcija, visa savo esme jis niekaip nėra susijęs su dekriminalizacija ir persekiojimo keitimu į pagalbos požiūrį“, – pataisas vertino M.Danielė.
Baisu, kada mes gydymo paslaugas paverčiame kažkuo lygiagrečiu kalinimui.
„Yra papildoma gydymo sankcija, reiškia dar ir gydymą mes prilyginame kalėjimui – atrankiai ir gydymas tampa savotiškos alternatyvos. Baisu, kada mes gydymo paslaugas paverčiame kažkuo lygiagrečiu kalinimui“, – pridūrė ji.
Politikė pažymėjo, kad „valstiečiai“ problemas, susijusias su mažo kiekio narkotikų vartojimu be tikslo platinti, ir toliau bando spręsti Baudžiamojo kodekso rėmuose, kas esą neefektyvu.
„Baudžiamasis kodeksas lieka – svarbiausia ta sudedamoji dali, kuri įvardijama kaip perteklinė, neefektyvi, didinanti žmonių stigmą, jų pavertimą nusikaltėliais. Šito nėra atsisakoma. Dėl ko teigiu, kad tai negali būti vadinama jokia alternatyva“, – komentavo M.Danielė.
„Tai yra bandymas imituoti, kurti kažką panašaus, bet neįveikiant požiūrio laiptelio“, – sakė ji.
Daug kam vis tiek grės baudžiamoji atsakomybė
Pataisose „valstiečiai“ taip pat numato, kad nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti atleistas asmuo, padaręs kelias nusikalstamas veikas arba kuris yra pavojingas recidyvistas, arba asmuo, kuris turi teistumą, arba asmuo, kuris dėl disponavimo narkotikais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas.
Jei dėl disponavimo narkotikais nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus nusižengtų pakartotinai arba nutrauktų pradėtą priklausomybės nuo narkotinių medžiagų gydymą, arba nebaigtų lankyti kursų apie narkotinių medžiagų vartojimo žalą, sprendimas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustotų galioti.
Būtų sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Turint omeny šias išimtis, žmonių, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, priėmus tokias pataisas, būtų mažuma, tikino M.Danielė.
Mes žinom, kad priklausomi žmonės, pavyzdžiui, yra teisti po 20 ar 30 kartų.
„Mes žinom, kad priklausomi žmonės, pavyzdžiui, yra teisti po 20 ar 30 kartų už tą patį mažo kiekio narkotikų turėjimą, smulkią vagystę, ar už vartojimą ne vietoje. <...> Praktiškai nebus tų, kuriems būtų įmanoma pasinaudoti net tokiu niekiniu pakeitimu, pro tą tarpelį nelabai kas galės išlįsti“, – komentavo ji.
Politikės teigimu, „baudimo poreikis vis dar atsispindi kaip pagrindinis „valstiečių“ politikos akcentas“.
Nuogąstauja, kad narkotikų vartojimas taps norma
Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymų projektus „valstiečiai“ ketina pateikti per ketvirtadienio Seimo posėdį.
Vieno jų rengėjų „valstiečio“ Aurelijaus Verygos įsitikinimu, valdantieji, siūlydami mažo narkotikų kiekio dekriminalizavimo pataisas, bando normalizuoti narkotikų vartojimą.
„Mūsų tikslas ne normalizuoti narkotikų vartojimo, ko iš esmės [valdantieji] siekia su tomis pirmosiomis pataisomis – nuostatas norima perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Administracinių nusižengimų kodeksą. Mes to nesiūlom“, – aiškino jis.
„Valstiečiai“, pasak politiko, siekia sudaryti sąlygas, kad žmonės, vartojantys narkotikus, gydytųsi, o ne būtų baudžiami:
„Kai buvo sakomi argumentai, kad priklausomą žmogų reikia ne bausti, ne sodinti į kalėjimą, nors jų niekas už tai nesodina, bet padėti gydytis priklausomybę, čia visos sąlygos tam ir būtų sudarytos.“
Valdančiųjų pataisos praėjo pateikimą
Valdančiųjų teiktos pataisos, susijusios su narkotikų dekriminalizavimu, Seime praėjo patikimo stadiją ir yra svarstomos – jomis atsakomybė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti iš Baudžiamojo kodekso perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Seimas apsvarstė siūlymą dėl narkotikų dekriminalizavimo: iniciatyva pralaužė ledus.
Siūloma, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų, rašo BNS.
Tokio pat dydžio bauda grėstų ir įkliuvus svaiginantis viešoje vietoje.
Jeigu asmuo pakartotinai įkliūtų su kvaišalais, jis galėtų būti įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.
Be to, jam gali būti uždrausta lankytis viešoje vietoje vykstančiuose renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienerių metų.
Šiuo metu už narkotikų turėjimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
