„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 10 03

M.Stankūnas stebisi STI pranešimu Seime: „Apstu drumstumo ir keistų komentarų“

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas sekmadienį feisbuke sukritikavo Sveikatos teisės instituto (STI) direktoriaus Rimo Jankūno šią savaitę Seime skaitytą pranešimą apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Anot M.Stankūno, pranešime buvo apstu „drumstumo“ ir keistų faktų. Profesorius taip pat sako svarstantis, kad už STI veiklos gali slypėti politinis tikslas.
Mindaugas Stankūnas
Mindaugas Stankūnas / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Šią savaitę parlamente R.Jankūnas skaitė pranešimą, kuriame pažėrė kritikos ir Vyriausybei patariantiems ekspertams. Jis apžvelgė vakcinų nuo koronaviruso riziką sveikatai, taip pat tikino, kad STI palaikytų Vyriausybės pastangas paskiepyti vyresnius nei 65 metų amžiaus asmenis, jei būtų įgyvendintos šios sąlygos: žmogus priimtų sprendimą laisva valia, būtų numatyta žalos atlyginimo tvarka, jei ji atsirastų dėl šalutinio vakcinos poveikio, o gydytojas už pasiskiepijusį negautų finansinių premijų.

Jis taip pat tikino, kad reikia panaikinti galimybių pasą.

Tačiau M.Stankūnas sekmadienį apie R.Jankūno išsakytas mintis pasisakė griežtai.

„Paskutinėmis dienomis socialiniuose tinkluose mirgėjo pagėdijimai, kad valdančioji dauguma paliko Seimo salę, kai STI nariai pristatinėjo savo mintis apie COVID-19 situaciją Lietuvoje. Ypač daug tokių priekaištų atėjo iš vienos partijos, kurios deleguotas premjeras ir ministras pernai gruodžio mėnesį visiškai „nusispjovė“ į prezidento kvietimą susitikti bei aptarti panašų klausimą ir dar visą tą susitikimą pavadino „pakazucha“.

Kliuvo ir Vyriausybei patariantiems ekspertams. Tipo jie yra arogantiški ir nesiklauso kitų nuomonių. Pasakysiu atvirai, kad buvo žiauriai sunki savaitė ir tikrai neturėjau tam laiko. Tačiau savaitgalį suradau tą valandą ir perklausiau visus pranešimus”, – įrašą pradeda M.Stankūnas.

Pasak jo, R.Jankūno pranešime 95 proc. skaidrių buvo skirtos pasakyti „kaip viskas blogai.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Jankūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Rimas Jankūnas

„Pakalbėkim apie tas „kaip viskas blogai“ skaidruoles. Negaliu sakyti, kad ten visur yra pateikiama netiesa ar manipuliuojama faktais, tačiau tokio „drumstumo“ ir keistų komentarų yra apstu. Pavyzdžiui, vienur užsimenama, kad Vyriausybei patariantys ekspertai sako, kad jau vakcinų „tyrimai pasibaigę“. Tačiau nesukonkretinama, nei kas tai pasakė, nei kada. Pranešime atsiranda skyrius, kuris vadinasi „COVID-19 vakcinų įtaka mirties rizikai“ yra čia naudojamasi EUROMOMO (Europos mirtingumo monitoringo tinklo. – autoriaus pastaba) projekto duomenimis. Nieko sau! Tai EUROMOMO vertina tik perteklines mirtis, tačiau ten „su žiburiu“ nieko nerasite apie vakcinaciją”, – stebisi M.Stankūnas.

Jis rašo, kad pranešėjas vėliau pasako, jog kol kas negalima kalbėti apie priežastinį ryšį tarp vakcinų ir mirčių statistikos, tačiau teigia, kad to „ignoruoti negalima.“

„Bet prie ko čia EUROMOMO ir vakcinų rizika? O gal norima pasakyti, kad dėl COVID-19 vakcinų tie tūkstančiai ir mirė, o va COVID-19 yra „ne prie ko“? Na, o šio pranešimo „vyšnia ant torto“ yra komentaras apie „Public Health England” ataskaitas. Čia tiesiog yra bandoma lyginti visai nesulyginamus dalykus ir tarsi pateikti, kad vakcinos nieko čia nemažina”, – teigia profesorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mindaugas Stankūnas

Pasak M.Stankūno, „jei dėl visos eilės dalykų mes galėtume diskutuoti, dėti faktus ant stalo, kalbėti apie jų interpretaciją, tačiau jau čia yra bazinės žinios apie santykinius dydžius, kurias LSMU Medicinos fakulteto studentai studijuoja ketvirtame kurse.”

Galiausiai profesorius rašo, kad, peržiūrėjus pristatymus, jo nuomonė apie STI liko nepakitusi.

„Kritikuoti yra labai lengva, bet pateikti konstruktyvius ir praktiškus patarimus nėra taip paprasta. Pasakyti, kad reikia rūpintis ventiliacija neužtenka. Man kuo toliau, tuo labiau kyla abejonės dėl to STI deklaruojamo tikslo „siekti padėti". Vis dažniau pasvarstau, kad už viso to slypi kažkoks politinis tikslas. Kadangi aš dėstytojo darbą į politiko duoną iškeisti neplanuoju, tad politinius debatus paliksiu politikams, o korektiškose mokslinėse diskusijose mielai dalyvauju ir dalyvausiu ateityje”, – įrašą baigia profesorius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs