Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, klausimų ar net pasipriešinimo dėl naujų tvarkų ar susitarimų galima sulaukti vien todėl, kad visos suinteresuotos pusės bando suprasti, kaip tai paveiks ES šalių ekonomiką ir pačių europiečių gyvenimą.
Neteisėta migracija yra viena aktualiausių ES politinių temų pastaruoju metu, ypač atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir hibridines atakas. M. Vaščega akcentuoja, kad migracija yra sudėtingas reiškinys, kuris reikalauja tiek vietinių, tiek ES masto sprendimų.
Neteisėta migracija yra viena aktualiausių ES politinių temų pastaruoju metu.
„Žmonių migracija egzistuoja ir egzistuos, tad pagrindinis tikslas – kad ji vyktų legaliais būdais, o neteisėta migracija būtų kuo geriau užkardoma. Mūsų regiono situacija skiriasi nuo kitų šalių, nes susiduriame su specifinėmis grėsmėmis: nedraugiškai nusiteikusios šalys neteisėtą migraciją naudoja kaip įrankį, dėl to atsirado net speciali sąvoka „migracijos instrumentalizavimas“.
Tai, kad Europos Komisija skyrė papildomų lėšų rytinės ES sienos stiprinimui, rodo, kad mūsų regiono saugumas yra svarbus visai Europai. Be europinės pagalbos nebūtų įmanoma užtikrinti ilgalaikio sienos saugumo“, – teigia M. Vaščega.
Pernai ES priimtas Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuris įsigalios 2026 metais, numato įvairius sprendimus migracijos valdymo srityje.
Tuo tarpu Lietuvoje daugiausia dėmesio susilaukė vienas pakto elementas – vadinamasis solidarumo mechanizmas, pagal kurį ES valstybė narė galės pasirinkti, kaip padėti kitai ES valstybei, patiriančiai migrantų antplūdį – ar priimti tam tikrą skaičių migrantų, ar rinktis finansinį įnašą.
Kaip pabrėžia M.Vaščega, tokio solidarumo gali prireikti bet kuriai ES valstybei, tačiau taip pat svarbu, kad Migracijos ir prieglobsčio paktas turi daug daugiau elementų, kurie palengvins neteisėtų migracijos srautų valdymą. Dabar būtinas vieningas šio pakto įgyvendinimas, dėl ko ES valstybės narės dar turi atlikti nemažai namų darbų.
„Europos Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama užtikrinti vieningą pakto įgyvendinimą. Šiuo metu vyksta parengiamųjų planų vertinimas, ir kiekviena valstybė narė yra raginama pasirengti šio dokumento praktiniam įgyvendinimui. Lietuva taip pat ruošiasi šio pakto įgyvendinimui“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
Pasak jo, kitas aktualus klausimas – neteisėtų migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis: „Naujoji Europos Komisija yra įsipareigojusi pateikti pasiūlymus, kaip tvarkytis su neteisėtų migrantų grąžinimu į jų kilmės šalis – šiuo metu tai silpniausia migracijos politikos grandis, kuriai reikia papildomo dėmesio.
Tam reikia ir bendradarbiavimo su tomis šalimis, iš kurių sulaukiama didžiausio neteisėtų migrantų srauto, todėl bus tęsiamas darbas su Turkija, Egiptu, Tunisu, kitomis Vakarų šiaurės Afrikos šalimis“.
MERCOSUR partnerystė: prekybos ir geopolitikos svarba
Kita Europai aktuali tema – ES ir MERCOSUR šalių (Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus ir Paragvajaus) susitarimas, kuris turėtų ne tik paskatinti prekybą, ES ekonominius ryšius su Pietų Amerika, bet ir stiprinti ES geopolitines pozicijas.
„Ši partnerystė su demokratinėmis Pietų Amerikos šalimis padės diversifikuoti prekybos tinklą ir sumažinti priklausomybę nuo kitų regionų.
ES yra itin stipriai prekiaujantis valstybių blokas, tad naujos eksporto galimybės padeda užtikrinti ekonomikos ir europiečių gerovę, nes iš gamybos eksporto mokami atlyginimai, mokesčiai, iš to gyvena praktiškai visos ES šalys.
Lietuva, kaip eksportuojanti šalis, taip pat iš šio susitarimo turės naudos.
Lietuva, kaip eksportuojanti šalis, taip pat iš šio susitarimo turės naudos, nes naujos rinkos užtikrina papildomas galimybes mūsų šalies gamintojams ir ūkininkams, nes naikinami muitai tam tikros produkcijos eksportui, mažinamos biurokratinės kliūtys“, – komentuoja M. Vaščega.
Nors ES ir MERCOSUR susitarimas susilaukė kritikos iš Lietuvos ūkininkų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto, M. Vaščega tikina, kad nuogąstavimai dėl nesąžiningos konkurencijos ir galimo poveikio vietinei rinkai yra nepagrįsti.
„Tokie nuogąstavimai dažnai kyla dėl nepakankamo informuotumo ir įsigilinimo į detales. Susitarimas sudarys papildomų galimybių augti ES gaminių ir paslaugų eksportui, įskaitant ir žemės ūkio produktų eksportą. Lygiai taip pat susitarime numatyti aiškūs saugikliai, tokie kaip importo lubos, kurios užkerta kelią pernelyg dideliam tam tikrų produktų antplūdžiui į ES rinką.
Pavyzdžiui, iš MERCOSUR šalių bus leidžiama importuoti tik 0,1 % Europoje suvartojamos kiaulienos, 1,5 % jautienos ir panašiai. Tai reiškia, kad Lietuvos gamintojai gali jaustis saugūs“, – pabrėžia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas.
MERCOSUR susitarimą taip pat lydi aplinkos apsaugos klausimai, ypač dėl Amazonės miškų naikinimo. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad susitarime numatytos griežtos aplinkos apsaugos priemonės: „ES kelia aukštus standartus ir MERCOSUR šalims. Tai leidžia ne tik apsaugoti vietos rinką, bet ir skatinti tvarią prekybą.“
Pasak M. Vaščegos, netrukus ES Taryboje ir Europos Parlamente prasidės oficialūs svarstymai dėl ES ir MERCOSUR susitarimo, jų metu ir paaiškės, kaip ES valstybės narės jį vertina ir ar jam pritaria. Tikimasi, kad diskusijos bus vaisingos ir naujos prekybos galimybės sulauks daugumos pritarimo.
Pamatykite pilną laidą kartu su M. Vaščega čia - Kodėl Lietuvoje yra nepasitenkinimo ES prekybos susitarimu su P. Amerikos valstybėmis?
