Europos Sąjunga ir NATO apibūdino didelius sprogimus Baltijos jūroje kaip „tyčinį sabotažo aktą“, o Lenkija ir Ukraina įvardijo Rusiją kaip kaltininkę, nors tyrimas tęsiasi.
Betoniniai ir plieniniai dujotiekiai buvo sugadinti po vandeniu įvykus sprogimams, kurių stiprumas prilygo nedideliam žemės drebėjimui, todėl į rytus nuo Danijos Bornholmo salos įvyko trys dideli dujų nuotėkiai. Sprogimai įvyko tarptautiniuose vandenyse, iškart už Danijos ir Norvegijos teritorijų, o smūgio bangos buvo užfiksuotos net už daugiau kaip 1200 km.
Bedė pirštu Rusijos pusėn
Labiausiai tikėtinas scenarijus, anot JK šaltinio, kad Rusija slapta pristatė autonominę povandeninę transporto priemonę su kroviniu į atskiras dujotiekių, nutiestų rusiškoms gamtinėms dujoms į Europą transportuoti, vietas.
Pasak šaltinio, povandeninė transporto priemonė galėjo būti paleista iš nedidelio laivo, pavyzdžiui, žvejų valties, prieš kelis mėnesius, o tada sprogstamieji įtaisai numesti šalia vamzdyno.
Švedijos seisminių tyrimų tinklo narys Bjornas Lundas visuomeniniam transliuotojui SVT sakė, kad, jo manymu, tokiems dideliems sprogimams sukelti reikėtų daugiau nei 100 kg dinamito arba trotilo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dujų nuotėkis įvyko dėl sabotažo, ir įspėjo apie „griežčiausią įmanomą atsaką“, jei būtų kėsinamasi į aktyvią Europos energetikos infrastruktūrą.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tiesiogiai nekaltino Rusijos, tačiau teigė, kad „niekas nebūtų suinteresuotas“ sabotuoti „Nord Stream“ linijų.
Galingas sprogimas
Tačiau kai kurie socialinių tinklų vartotojai tvirtina, kad neva šalia sprogimo vietos buvo aptiktas povandeninis dronas, kuris esą „nepriklauso rusams“.
„Švedija atrado povandeninį sveiką droną šalia Nordstream'o, netoli tos vietos, kur buvo sprogimas.
Visiems įdomu sužinoti, tai kuri gi šalis jį ten paleido, bet švedai tyli.
Jie įslaptino informaciją, nes jos atskleidimas pakenktų (Švedijos) valstybės interesams...
Bet juk nesakymas dažnai pasako daugiau, nei sakymas, ar ne?“ – socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė viena vartotoja (kalba netaisyta).
Prie įrašo buvo pridėta nuoroda į interneto svetainę, kurioje neva turėtų būti pateikti įrodymai apie tariamai atrastą droną, tačiau joje esančios publikacijos pradžioje nurodyta, kad žinia apie tariamai rastą droną – melagiena.
„Atnaujinimas: tai buvo apgaulė. Pirmą kartą šią žinutę išplatinusi svetainė „Intellinews“ buvo apgauta.
Pasirodžiusi informacija paimta iš 2015 metais „Hal Turner Radio Show“ pasirodžiusio reportažo“, – įspėjami tkp.at svetainės lankytojai.
Povandeninis dronas
Socialiniuose tinkluose platinamoje nuotraukoje užfiksuotas Europos gynybos pramonės koncerno EADS ir Vokietijos bendrovės „Atlas Elektronik“ sukurtas „SeaFox“ povandeninis dronas.
„SeaFox“ yra apie 1,3 metro, apie 40 kg svorio, veikimo nuotolis – daugiau nei 1 kilometras.
Šiuose aparatuose įrengtos vaizdo kameros, sonarai ir specialūs įrenginiai jūrinėms minoms sprogdinti, priimantys detonavimo komandas šviesolaidžio kabeliais arba radijo ryšiu.
Energiją „SeaFox“ tiekia akumuliatoriai.
Šie jūriniai robotai gali pasinerti net į 300 metrų gylį, o tai reiškia, kad jie gali pasiekti didelėje gelmėje tūnančius priešo povandeninius laivus.
Skelbiama, kad „SeaFox“ gali ieškoti jūroje minų ir kitų sprogmenų pusiau automatiniu režimu: iš pradžių robotas sonaru ieško gelmėje potencialiai pavojingų objektų, o priartėjęs apžiūri juos per vaizdo kameras.
Tačiau šis dronas negali sukelti pakankamo stiprumo smūgio, kuris galėtų pramušti dujotiekį.
Vamzdynus supa 27–41 mm storio plieninis korpusas ir 60–110 mm storio betono danga. Norint juos pramušti, reikėtų didelio sprogmens, sakė analitikai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.