Vaizdo įrašo pradžioje NTV televizijos kanalo žinių laidos vedėja sako: „Austrijos tarnybos tikrina informaciją apie 41 mirties atvejį po vakcinacijos.“
Šių metų kovą Austrijos federalinė sveikatos priežiūros tarnyba (BASG) pateikė ataskaitą, kurioje analizuojami gauti pranešimai apie šalutinius vakcinų poveikius.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo praėjusių metų gruodžio 27 dienos iki šių metų vasario 26 dienos tarnybai buvo pranešta apie 41 vieną galimai su vakcinacija susijusią mirtį.
Atlikus išsamų tyrimą, trys atvejai buvo atmesti kaip nesusiję su vakcinacija iš karto po atliktų skrodimų.
Nustatyta, kad 11 asmenų gavo skiepą COVID-19 inkubaciniu laikotarpiu ir mirė dėl ligos.
Dar 19 asmenų sirgo sunkiomis ligomis, kurios ir tapo mirties priežastimi.
Ataskaitoje nurodyta, kad dėl aštuonių likusių atvejų tyrimas tęsiamas arba nepavyko gauti papildomos informacijos.
Austrija buvo laikinai sustabdžiusi skiepijimą „AstraZeneca“ vakcinomis po to, kai viena 49-erių moteris dėl kraujo krešėjimo sutrikimų mirė, o kitai 35 metų amžiaus moteriai išsivystė plaučių embolija.
Europos vaistų agentūra (EVA) po kelių dienų paskelbė, kad preliminarus tyrimas parodė, jog „AstraZeneca“ vakcinų partijai negalima priskirti kaltės dėl vienos slaugės, kuriai buvo suleista dozė iš šios siuntos, mirties.
Vėliau Austrija atnaujino vakcinaciją „AstraZeneca“ gamintojo vakcinomis, tačiau jas siūlė asmenims virš 60 metų amžiaus, nes šiems rečiau nustatytas šalutinis poveikis.
Galiausiai gegužę Austrijoje buvo atsisakyta šio gamintojo vakcinų dėl logistikos problemų ir visuomenėje kilusio nepasitikėjimo.
Balandį EVA Vaistų saugumo vertinimo ekspertų komitetas (PRAC) pripažino, kad paskiepytiems žmonėms susidarančius kraujo krešulius reikėtų vertinti kaip labai retą šalutinį poveikį, o agentūros vadovė Emer Cooke akcentavo, jog vakcinos nuo COVID-19 suteikiama nauda nusveria šalutinio poveikio riziką.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nacionalinių vaistų agentūrų gaunami pranešimai nereiškia, jog mirtys įvyko būtent dėl vakcinacijos.
Gavus informaciją apie tokius įtarimus, ekspertai atlieka išsamius tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ar vakcinacija galėjo prisidėti prie pranešimuose minimų mirčių.
Melagiena iš Slovakijos
„Dvi savaites – tiek laiko pragyveno mokytoja iš Slovakijos po „AstraZeneca“ vakcinos dūrio“, – vaizdo įraše kalba rusiško naujienų kanalo „MIR24“ naujienų pranešėjas.
Šių metų kovą Slovakijos visuomeninės televizijos ir radijo kompanijos RTVS svetainėje pasirodė publikacija apie 38 metų mokytojos mirtį neva po „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos.
Kartu buvo pranešta, kad ryšis tarp mirties ir skiepo nuo COVID-19 nenustatytas.
Iškart po to Slovakijos sveikatos apsaugos ministerija savo „Facebook“ paskyroje pažėrė griežtos kritikos RTVS.
Straipsnis buvo pavadintas „nesąžiningu kai kurių žurnalistų darbu“, kuris gali padaryti daug žalos vakcinacijai Slovakijoje.
Rusijos propagandos taikinyje Slovakija atsidūrė dėl siekio šiai valstybei įsiūlyti EVA vis dar nepatvirtintą „Sputnik V“ vakciną.
Beveik prieš keturis mėnesius tuometis Slovakijos premjeras Igoris Matovičius nutarė imtis iniciatyvos ir nurodė šaliai įsigyti rusiškos vakcinos nuo koronaviruso.
Tačiau piliečiai į tai reagavo daugiau nei aiškiai: jos paklausa buvo neįtikėtinai maža ir galiausiai rugpjūčio pabaigoje Slovakija oficialiai liovėsi skiepyti šia vakcina.
Dezinformacija iš Norvegijos
Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše dar panaudota ištrauka iš Rusijos naujienų televizijos „360 TV“ žinių laidos.
Joje pasakojama apie Norvegijoje po „Pfizer“ gamintojo vakcinos tariamai mirusius 23 asmenis.
Iš tiesų, Norvegijos vaistų agentūra nuo vakcinacijos pradžios iki sausio vidurio, kuomet imta skleisti dezinformaciją apie tariamai šalyje nuo vakcinų mirštančius žmones, gavo 23 pranešimus apie mirtis.
Vos pradėjus patikrinimą 13 atvejų buvo atmesti iš karto – jie visiškai nebuvo susiję su vakcinacija.
Visi mirusieji buvo vyresni nei 75 metų amžiaus, kai kurie sulaukę daugiau nei 90 metų.
Daugelis jų turėjo rimtų širdies problemų ir kitų sveikatos sutrikimų.
Agentūra pažymėjo, kad Norvegijoje pirmieji buvo paskiepyti slaugos namų gyventojai, juose kasdien visoje šalyje miršta apie 45 žmones.
„Reuters“ faktų tikrintojai pažymėjo, kad, skleidžiant informaciją apie 23 mirtis Norvegijoje, trūksta išsamesnio konteksto paaiškinimo.
Anafilaksinis šokas
Vaizdo įraše ne kartą parodoma vaizdo medžiaga, kuomet asmenis po ištikusio anafilaksinio šoko tenka gaivinti.
Sąmokslo teorijų kūrėjai itin mėgsta demonstruoti tokius vaizdus, siekdami įrodyti, kad tai – esą skiepo sukelta šalutinė reakcija. Tačiau yra ne visai taip.
Skiepas iš tiesų gali sukelti anafilaksinį šoką, tačiau tai – itin retai pasitaikanti reakcija.
Be to, anafilaksinis šokas asmenį gali ištikti dėl daugybės priežasčių, tai nėra išskirtinė vakcinos pasekmė.
Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus.
Sukelti anafilaksinį šoką gali įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai (jiems įgėlus), žiedadulkės, tam tikri maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga.
Anafilaksinį šoką dažniausiai sukelia vapsvų, širšių, kamanių ir bičių įgėlimai.
Esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus.
Dažniausiai tai – žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai ir kviečiai.
Dar vienas dažnas alergenas – įvairūs medikamentai.
Dažnai alerginis šokas ištinka vartojant leidžiamus antibiotikus (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčius vaistus (serumus, vakcinas, hormoninius preparatus).
Anafilaksinį šoką gali sukelti net dirbtinio apvaisinimo procedūros metu naudojamos medžiagos ar preparatai.
Alpimai po skiepo
Socialiniuose tinkluose platinamame vaizdo įraše sumontuota daugybė mobiliaisiais telefonais užfiksuotų vaizdų, kuriuose žmonės nualpsta tiesiog vakcinacijos punktuose.
Įvairiose pasaulio šalyse pradėjus skiepyti nuo COVID-19, socialiniuose tinkluose ėmė sklisti įrašai, esą netrukus po skiepo apalpę žmonės iš tiesų mirė. Tai nėra tiesa.
Alpimų po skiepų yra pasitaikę ir Lietuvoje, dažnai tai įvyksta dėl to, kad žmonės bijo adatų ar medicinos procedūrų.
Alpimai po skiepų nesiejami tik su vakcinomis nuo COVID-19.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) nuolat gauna pranešimų apie žmonių alpimus beveik po visų vakcinų.
Dažniausiai alpimai fiksuojami po trijų vakcinų: Žmogaus papilomos viruso (ŽPV), vakcinos nuo meningokoko ir kombinuotos vakcinos nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.
Kadangi šių trijų vakcinų sudedamosios dalys yra skirtingos, tačiau po jų dažniau pastebimas alpimas, mokslininkai mano, jog alpimas atsiranda dėl skiepijimo proceso, o ne dėl pačių vakcinų.
JAV vakcinų nepageidaujamų reiškinių pranešimo sistemos (VAERS) ataskaitos rodo, kad alpimas po skiepų apskritai (ne tik nuo vakcinų nuo COVID-19) yra būdingas paaugliams, ypač – paauglėms merginoms.
Vienas VAERS ataskaitų tyrimas parodė, kad net 62 proc. apalpimo atvejų nutiko 11–18 metų paauglių grupėje.
Medicinos specialistų teigimu, dažniausiai tai yra su nerimu susijusi reakcija, vadinama „imunizacijos nerimu“.
Vazovagalinė sinkopė, paprastai vadinama alpimu, nėra pavojingas reiškinys.
Sinkopė yra klinikinis sindromas, kurio metu trumpalaikį sąmonės praradimą sukelia nepakankamas maistinių medžiagų tiekimas smegenims, dažniausiai staigaus sisteminio kraujo spaudimo sumažėjimas.
Sinkopės epizodus per visą gyvenimą patiria apie 20 proc. populiacijos.
Dažniausiai sinkopė vargina jaunus žmones (dažniausiai vazovagalinės kilmės), o vėliau išsivysto ir vyresniems nei 70 metų žmonėms.
Neurologinės refleksinės sinkopės (kitaip vazovagalinės sinkopės) priežastys yra emocinis stresas, toks kaip baimė, fizinis skausmas.
Šios sinkopės epizodas gali pasireikšti po staigaus nemalonaus vaizdo, kvapo ar skausmo.
„Palaidojo“ gyvą seselę
Praėjusių metų pabaigoje JAV pradėjus skiepyti medikus, netrukus po skiepo nuo COVID-19 nualpusi amerikietė slaugė davė peno vakcinos priešininkams piktintis dėl jos poveikio.
Dar daugiau – socialiniuose tinkluose pasklido tvirtinimai, esą jauna moteris mirė.
30-metė Tiffany Dover su penkiais kolegomis buvo pirmieji, paskiepyti „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina. Ji buvo suleista gruodžio 17 dieną.
Nebaigusi sakinio, praėjus 25 sekundėms nuo įrašo pradžios, T.Dover atsiprašė ir prisipažino pajutusi svaigulį.
Ji pridėjo kairę ranką prie smilkinio, tuomet – prie kaktos, prisimerkė, tarstelėjo „atsiprašau“, pasitraukė nuo mikrofonų ir susmuko ant žemės.
Toliau įraše matyti, kaip keli medikai, pribėgę prie slaugytojos, patogiau paguldė ją ant žemės.
Tuomet TV kanalo „WRCB Channel 3“ vaizdo kamera buvo nusukta.
T.Dover vėliau paaiškino, kad tokie sveikatos sutrikimai jai būdingi:
„Esu patyrusi pernelyg aktyvų vagalinį atsaką, ir, taip, jei man dėl ko nors skauda – atplyšus nagui, susimušus kojos pirštą, galiu tiesiog nualpti.“
Vagalinis atsakas yra organizmo reakcija į klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliaciją.
Ją, be kita ko, gali sukelti sukelti stresas, baimė, skausmas, net kraujo ar adatos vaizdas.
Dėl to žmogų gali pradėti pykinti, apimti svaigulys, jis gali apalpti.
Ligoninės, kurioje dirba ši slaugė, atstovė dr. Jesse Tucker pažymėjo, kad panašus atsakas į bet kuriuos skiepus nėra neįprastas.
„Tokia reakcija gali būti labai dažna į bet kurią vakciną, bet kokį dūrį, – televizijai WCTV teigė ji. – Nėra priežasčių įtarti, kad taip nutinka dėl vakcinos, kad ir kokia ji būtų.“
Tačiau skiepų priešininkų neįtikino įrodymai, kad seselė – gyva ir sveika.
Jos nualpimo įrašu pradėjo dalintis tūkstančiai socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ lankytojų.
Jie aiškino, esą vakcina pavojinga, todėl patys jokiais būdais nesiskiepys.
T.Dover paskyras socialiniuose tinkluose užplūdo daugybė užuojautos žinučių. Buvo tvirtinama, kad seselė mirė po skiepo.
Komentatoriai iš viso pasaulio net skambino į ligoninę, reikalaudami įrodymų, kad T.Dover gyva.
Jos giminės ir artimieji, o ir pati T.Dover patyrė persekiojimą socialiniuose tinkluose – konspiracijos teorijų platintojų neįtikino net keli išplatinti vaizdo įrašai, kuriuose ji užfiksuota gyva ir sveika.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.
