Visų „Metų rinkimų“ apklausas rasite čia.
 |
| Dalia Grybauskaitė |
Daug vilčių, kad Lietuvos politinis, ekonominis ir socialinis gyvenimas pradės keistis į gera, sieta su prezidento rinkimais ir rinkimų favorite nuo pat kampanijos pradžios laikyta Dalia Grybauskaite. Kad žmonių viltys buvo itin didelės, parodė jau pirmojo rinkimų turo rezultatai – D.Grybauskaitė šalies vadove išrinkta iš karto.
Dar neprabėgus nė pusei metų nuo prezidentės inauguracijos kai kas jau ima tvirtinti, kad viltys nepasiteisino, o kiti mano, kad teigiamų pokyčių jau yra ir prezidentė tikrai atlieka tą darbą, kurio iš jos tikėtasi per rinkimus. Pavyzdžiui, pati D.Grybauskaitė neslepia, kad vieną iš per rinkimus duotų pažadų – kovą su monopolijomis kol kas laimi ji. Oponentai tuo tarpu kritikuoja šalies vadovę, sakydami, kad pasirašydama krizinius valstybės ir „Sodros“ biudžetus, D.Grybauskaitė eina išvien su piliečių skurdintojais, taip daužydama paprastų piliečių viltis jau labai greitai sulaukti geresnio gyvenimo.
 |
| Andrius Kubilius |
Pasaulinė ekonominė krizė tapo sunkiu išbandymu ir Lietuvos gyventojams, ir šalies Vyriausybei. Premjero Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas dirba intensyviai apšaudomas pelnytos ir nepelnytos kritikos strėlėmis. Kad Lietuvos piliečiai patikėjo ir vylėsi, jog konservatoriai gali būti geriausi vedliai iš krizės, parodė dar 2008 m. pabaigoje vykę Seimo rinkimai, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo daugiausia rinkėjų balsų.
Tarpinio savo darbo įvertinimo A.Kubiliaus Vyriausybė sulaukė metų viduryje, kai po prezidento rinkimų, vadovaujantis Konstitucija, turėjo grąžinti savo įgaliojimus: naujoji šalies vadovė A.Kubiliui ir jo komandai toliau patikėjo valdyti šalies ūkį. Visai neseniai prezidentė dar kartą patvirtino nematanti protingos alternatyvos A.Kubiliaus Vyriausybei. Ir nors didelė dalis piliečių visas savo bėdas ir sunkumus sieja su nepopuliaraus premjero valdymu, vis dėlto pripažįstama, kad tai, jog šalies ūkio laivas dar nepaskendo krizės vandenyne, yra ir ministro pirmininko bei jo komandos nuopelnas. Aktyviausi konservatorių rėmėjai nepraranda vilties, kad A.Kubiliaus Vyriausybė, nepaisydama visų sunkumų ir klaidų, galiausiai išves šalį iš krizės.
 |
| Irena Degutienė |
Tautą diržus susiveržti mokantys parlamentarai patys pasirodė esą begėdžiai išlaidautojai. Kai paaiškėjo, kiek ir kaip jie išleidžia vadinamųjų parlamentinės veiklos lėšų, piliečiai apstulbo. Už kelis tūkstančius litų, kuriuos vienas kuris Seimo narys kas mėnesį skiria prabangaus automobilio nuomai, dažna Lietuvos šeima priversta pragyventi du ar tris mėnesius.
Arūną Valinską išvertus iš Seimo pirmininko posto, į šią kėdę atsisėdusi Irena Degutienė ryžosi diržus suveržti ir kolegoms parlamentarams. Parlamento vadovė inicijavo Seimo statuto pataisas, kad būtų apkarpytos parlamentinei veiklai skirtos lėšos. Tautai sužibo viltis, kad ir aukščiausio rango šalies politikai galų gale supras, kas yra solidarumas krizės akivaizdoje. Nors ir spyriodamasis, nors ir laikinai, Seimas vis dėlto susiveržė diržą. Tegul vos per vieną skylutę.
 |
| Kultūros naktis „Tebūnie naktis!“ |
2009-aisiais Vilnius buvo viena iš dviejų (kartu su Austrijos miestu Lincu) Europos kultūros sostinių. Viltis, kad 2009-aisiais Vilnių apgaubs nematyto skaistumo kultūros renginių ir kultūrinės dvasios aura, buvo pradėta pūsti dar prieš kelerius metus.
Paskui prasidėjo krizė, drastiškas kultūros sostinės renginių skaičiaus mažinimas, lėšų karpymas, barniai ir įtarimai, kad pinigai panaudoti neskaidriai. Vis dėlto Vilnius sugebėjo nešti Senojo žemyno kultūros sostinės vėliavą, tegul ir neaukštai pakeltą, ir šių metų pabaigoje ją perduoti kitiems miestams. Ar Vilniaus kultūriniai vyksmai ir veiksmai pateisino viltis, spręskite jūs, skaitytojai.
 |
| Rolandas Paksas |
Nors Lietuva Ignalinos atominę elektrinę (AE) savo rankomis paaukojo stodama į Europos Sąjungą, artėjant lemtingajai dienai, kai ji turės būti visiems laikams išjungta, kai kurie politikai sukruto demonstruoti savo ryžto pratęsti jos darbą. Bene garsiausiai 2009-aisiais pažadus padaryti viską, kad AE toliau gamintų pigią elektrą Lietuvai, dalijo į Europos Parlamentą išrinktas buvęs šalies vadovas Rolandas Paksas.
Politikas sulaukė kaltinimų, kad tuščią viltį suteikti žmonėms yra taip pat žiauru, kaip ir ją nužudyti – Europa, kaip ir buvo galima spėti, atsisakė pratęsti Ignalinos AE gyvenimą. Ar pats R.Paksas tikėjo šia viltimi, atsakyti gali tik pats.
