Žodis žvirbliu išlekia, jaučiu grįžta. Šiais metais mūsų visuomenės šviesuliai pamiršo šią liaudies išmintį, todėl kalbėjo laisvai ir nevaržomai. Žvaigždės ir pusžvaigždės, pramogų žvaigždūnai ar politikos dievai turėjo daugybę progų paleisti į eterį „auksinių frazių”, kurios dar ilgai bus cituojamos.
Vienas iš trijų. 2009-ieji – pramogų banginio Arūno Valinsko benefiso Seime metai. Niekas nežino, ar jis tikrai sakė „jei taip, tai nafig“, bet kad tapo „vienu iš trijų“ svarbiausių valstybės žmonių, tai faktas. Tiesa, neilgai juo buvo. Pareigos nuplaukė, bet frazė liko.
Metas leisti pinigus. Premjeras Andrius Kubilius taip pat pagarsėjo kaip auksaburnis politikas, sugebantis išsisukti bet kokioje situacijoje. Išsisukti išsisukdavo, bet rinkėjai kai kurias jo frazes ilgai prisimins. Tiesa, politiko pasakyti sakiniai, jei nebūtų toks jautrus kontekstas, gal ir nejuokintų, bet... Kaip vertintumėte TV interviu išsakytą premjero patikinimą, kad „dabar geras metas leisti pinigus, nes atpigo statybos“? Alkana tauta iškart puolė aršiai komentuoti tokius „kvietimus“. Kitas premjero atsakymas į klausimą, ar bus nuskriausti pensininkai, kurie jau nesulauks kompensavimo už pensijas: „Nieko nepadarysi, žmonės gimsta, žmonės miršta.“ Humoras, cinizmas ar šalta logika?
Nacionalinė vertybė. „Nereikia galvoti, kad Seimo narys gali važinėti su karučiais ir gerai dirbti. Juk vis tiek reikia važiuoti, gyvenam per dvi tris vietas. Žmonės važiuoja į Klaipėdą, į Mažeikius. Aš važiuoju į Ukmergę, į Varėną. Ar aš galiu važiuoti prasta mašina? Ta prasme nesaugia? Dar turint galvoje kiek man metų, mane reikia saugoti kaip nacionalinį turtą“, – LNK „Savaitės panoramai“ sakė Dalia Teišerskytė, vėliau praminta tiesiog „nacionaline vertybe“.
Statkevičiaus kirtis. Pramogų pasaulis – dar turtingesnis citatų. Stiliaus dievas J.Statkevičius nepašykštėjo ne tik mados kirčių, bet ir žodžio kirčių. „Kadangi Lietuvos valdžios vyrai rūpinasi tik savo penio ilgiu, aš esu už moteris, kurios rūpinasi Lietuvos gerove“, – iškilmingame „Metų moters“ renginyje nuo scenos rėžė mados kūrėjas Juozas Statkevičius.
Rožių kerai – tarytum nuodai. Laidoje „Rožių kerai“, kurios tema buvo kritika, Nijolė Pareigytė skėlė dviprasmišką frazę, kuri labai prajuokino fantazijos nestokojančius vaikinus. „Daug ką teko nuryti...“, – sakė Neli, turėdama omeny kritikos ir gandų laviną, kurią jai teko atlaikyti.
Gražias reikia pirkti? Aistė Paškevičiūtė, pasižyminti kuklumu, vienoje iš „Rožių kerų“ laidų neišlaikė išgirdusi, kad ją rinktųsi į žmonas dėl grožio. „Gražias moteris reikia ne vesti, o pirkti.“ Ji pasipiktino, kad moteris – ne vaza, jei ją reikėtų rinktis tik dėl grožio.
Jagelavičiūtė ir fantazijos. „Rožių keruose“ ne kartą sublizgėjo ir Agnė Jagelavičiūtė. Nors Mundis Agnei sakė, kad ji jo „nejaudina nei kaip žmogus, nei kaip moteris“, Agnė turėjo deramą atsaką: „Aš erotines fantazijas keliu itin intelektualiems vyrams.“
Pirčiupių motina. TV laidoje „Šok su manimi“ itin daug dėmesio Ingai Valinskienei skirdavo komisijos narys Jurijus Smoriginas.
„Kvikstepas yra nelengvas šokis ir man trūko elegancijos, bet žiūrėdamas į jos aptirpusį kūną aš labai džiaugiausi, kad tokia Pirčiupių motina taip lengvai strikinėjo – ji verta gero įvertinimo“, – skirdamas 9 balus ir priversdamas publiką kvatotis pasakė J.Smoriginas.
Naftalinas. LTV „Triumfo arkoje“ netrūko aštrialiežuvių. Čia ne kartą žodžiais žaibavo Dalia Ibelhauptaitė. Kartą vienas iš nedaugelio šio projekto vyrų Mindaugas Rojus pasirinko ariją iš garsiosios „Traviatos“, o kad būt įtikinamiau, pasipuošė barzda, ūsais, o į rankas paėmė lazdą. „Jūsų tradicinis Žermonas ne kvepėjo, o smirdėjo senu operiniu naftalinu“, – aštrių kritikos žodžių negailėjo režisierė D.Ibelhauptaitė.
Kas yra laimė. „Mis Lietuva“ Vaida Petraškaitė 15min.lt konferencijoje paklausta, kas, jos manymu, yra laimė, atsakė: „Laimė visų pirma yra tada, kai jautiesi laiminga.“
Paksų fenomenas. „Į svečius pasikvietėme ir mano, ir Aivaro tėvelius, užsakėme tortą – mažytį mūsų šeimos simbolį. Tortas buvo iš trijų dalių: Barbė – tai aš, Kenas – Aivaras ir mažytė mergytė – tai Estela. Netikėtai atnešiau ir šalia padėjau kūdikėlį. Kelias akimirkas buvo tyla ir susižvalgymas, kol pagaliau tėveliai suprato, kad mus jau gali sveikinti. Buvo ir džiaugsmo šūksnių, ir laimės ašarų“, – džiaugėsi Inga Paksaitė savo laime su žurnalu „Privatu“.
