Jungtinių Arabų Emyratų pasididžiavimas Dubajus buvo laikomas pasaulio prabangos sostine. Tačiau 2009-ųjų lapkritį ištaigingumo burbulas sprogo, kai planetą apskriejo žinia, jog šalies statybos įmonės „Nakheel“ ir ją valdanti bendrovė „Dubai World“ paprašė kreditorių pusei metų įšaldyti skolas, siekiančias beveik 60 mlrd. JAV dolerių. Tai ne tik sukrėtė pasaulio finansų rinkas, bet ir imta baimintis, ar šis postūmis nesukels antros, kaip atrodė, benuslūgstančios krizės bangos.
Nuo ekonomikos nuosmukio negali išgelbėti net buvimas euro zonos nareGraikija pademonstravo, kad nuo ekonomikos nuosmukio negali išgelbėti net buvimas euro zonos nare. Valstybės skola gruodį pasiekė aukščiausią lygį šių laikų istorijoje – 300 mlrd. eurų. Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ sumažino Graikijos skolinimosi perspektyvos reitingą. Visos šios naujienos paskelbtos jaunimo keliamų riaušių fone.
Nors krizė Lietuvos kaimynę Latviją sukrėtė dar 2008-aisiais, ne be reikalo pačių latvių atstovai vadino savo šalį ekonominiu galvos skausmu Europoje. Šalies valdžiai ne tik teko nuolat derėtis su Tarptautiniu valiutos fondu dėl paskolos mokėjimo ir raminti protestuojančius piliečius, bet ir rausti iš gėdos, kai buvo vadinama silpniausia Baltijos šalių grandimi, kuriai kritus ateitų ir kitų dviejų eilė.
Su krize gana prastai sekėsi tvarkytis ir Ukrainai, kurioje jaučiamas ir politinis nestabilumas prieš artėjančius prezidento rinkimus. Rinkimai laukia ir Ukrainos. Šios valstybės padėtis dar pasunkėjo, kai Tarptautinis valiutos fondas nutraukė pagalbos teikimą ir paaiškino, kad paskutines dienas gyvenanti šalies vyriausybė, užuot vykdžiusi savo įsipareigojimus, dėl artėjančių rinkimų didina valstybės išlaidas.