Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Išrink „Metų idėją“ (apklausa)

Dabar madinga bambėti, kad Lietuvai trūksta kūrybiškumo. O ypač fantazijos neva trūksta šalies politikams. Tačiau 2009-ieji buvo vienas didelis argumentas, kad tai netiesa. Netrūko nei fantazijos, nei drąsos ją demonstruoti. Galime tik džiaugtis, kad kai kurios idėjos taip ir liko neįgyvendintos. Tikėkimės, kitamet tokios bus visiškai pamirštos.
Vilius Navickas
Ypatinga fantazija šiemet pasižymėjo Vilniaus vadovybė su meru Viliumi Navicku priešakyje. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

1. Vienas iš labiausiai išreklamuotų būdų, kuriais dabartinė valdžia žadėjo išjudinti sustingusią ekonomiką, buvo masinė būsto renovacija. Vardinant šios idėjos pranašumus net atsikvėpti nėra kada: bepradedą badauti statybininkai gautų darbo, gyventojai mažiau mokėtų už šildymą, o visa valstybė taptų mažiau priklausoma nuo Rusijos gamtinių išteklių. Tačiau sudėtinga sužavėti nauju renovacijos planu, kurio vienas iš pranašumų yra tas, kad valstybės kompensacija projektams nukirpta nuo 50 iki 15 proc. jų vertės. Na ir kas, kad sumažintos renovacijai skirtų paskolų palūkanos arba kad būtų skiriama daugiau paramos pačiam procesui? Metai baigėsi, o masinė renovacija taip ir neprasidėjo. Tik iš valdžios vis dar girdime tą patį: „tuoj tuoj...“

2. Šimtamilijoninių skolų spaudžiama Vilniaus savivaldybė, nebegalėdama pasiskolinti dar daugiau pinigų tradiciniais būdais, sugalvojo tokių, kurie Lietuvoje dar nematyti negirdėti. Nuspręsta parduoti prieš keletą metų už 74 mln. Lt  įsigytą savivaldybės pastatą ir po to jį 30 metų nuomotis iš naujųjų savininkų už tokią kainą, kad sumokėtų bent triskart tiek, kiek jis vertas. Juokas juokais, bet procesas jau prasidėjo. Tiesa, sostinės valdantieji žada, jog parduos pastatą tik tuo atveju, jei apsimokės.

Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./ Šiuo metu renovacija Vilniuje ir visoje šalyje yra beveik sustojusi. Anot specialistų, įstatymų pataisos turėtų ją paskatinti.
Būsto renovacija šiemet neįsibėgėjo.

3. Šiais metais visi lietuviai tapo ekonomikos ekspertais ir nemaža dalis jų, įskaitant ir kai kuriuos pačius iškiliausius, rado panacėją nuo visų sunkmečio ligų – lito devalvaciją. Nepaisant atkaklių oficialios valdžios raginimų šios temos net nesvarstyti, kartais vis nuskambėdavo genialus planas: sumažinkime lito vertę bent trečdaliu ir mūsų eksportas kaipmat atsigaus. Nesvarbu, kad tas pagerėjimas tęstųsi tik keletą mėnesių, o pusė tautos bankrutuotų, mat yra pasiėmę paskolas eurais.

4. Idėja visuotinai apmokestinti automobilius kilo pačioje praėjusių metų pabaigoje, tačiau diskusijos dėl jos apogėjų pasiekė šiemet. Pagal planą automobilių vairuotojai už tai, kad vairuoja, turėjo susimokėti dukart: mokėdami naująjį mokestį ir pildamiesi degalus, kurie taip pat brango dėl pakeltų akcizų. Patuštinti kišenes vienoda suma būtų privalėję ir tie, kurie prie vairo sėdi kasdien, ir tie, kurie išsiruošia į kelionę nuosava mašina keletą kartų per metus. Kilus aršiam pasipriešinimui, galiausiai šios minties atsisakyta.

5. Dar vienas sostinės savivaldybės planas – spjauti į sunkmetį ir į tai, kad ji neturi pinigų, ir imti intensyviai stumti šimtus milijonų litų kainuosiančias Guggenheimo-Ermitažo muziejaus statybas, nors po dviejų parodų ėmė ir išsikvėpė visai netoliese, tame pačiame Neries krante stovinti, tik šiemet atidaryta ir moderniai sutvarkyta Nacionalinė dailės galerija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų