Per pastaruosius 15 metų dauguma šalių ar regionų sumažino amžių, nuo kurio privaloma mokytis užsienio kalbos. Kai kuriais atvejais mokytis pradedama dar vaikų darželyje. Pavyzdžiui, vokiškai kalbančioje Belgijos dalyje užsienio kalbos gali mokytis trimečiai.
2012 m. ataskaitoje „Pagrindiniai duomenys apie kalbų mokymą Europos mokyklose“ teigiama, kad beveik visose Europos šalyse kaip užsienio kalbos dažniausiai mokomasi anglų, nuo kurios gerokai atsilieka prancūzų, ispanų, vokiečių ir rusų kalbos.
„Kalbų ir kultūrų įvairovė – vienas didžiausių Europos Sąjungos turtų, – sakė už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou. – Kalbų mokymasis skatina tautų ir šalių bendravimą, tarpvalstybinį judumą ir migrantų integraciją. Džiaugiuosi matydama, kad patiems jauniausiems mūsų piliečiams suteikiama galimybė patirti užsienio kalbų teikiamų malonumų. Drauge raginu visus mokytis ir mažiau populiarių kalbų – tik taip bus galima išnaudoti didžiulės Europos kalbų įvairovės privalumus.“
Ataskaitoje pabrėžiama, kad šiuo metu vis daugiau mokinių privalomojo švietimo sistemoje bent vienerius metus mokosi dviejų užsienio kalbų. 2009–2010 mokslo metais (m. m.) vidutiniškai 60,8 proc. pagrindinių mokyklų moksleivių mokėsi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Tai 14,1 proc. daugiau, palyginti su 2004–2005 m. Tuo pačiu laikotarpiu užsienio kalbos nesimokančių pradinukų sumažėjo nuo 32,5 proc. iki 21,8 proc.
Beveik visose iš 32 tirtų šalių (27 valstybės narės, Kroatija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Turkija) populiariausia užsienio kalba – anglų. Tokia tendencija nuo 2004–2005 m. gerokai sustiprėjo. Pagrindinėse ir bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose anglų kalbos mokosi daugiau kaip 90 proc. mokinių. Tik labai menka dalis moksleivių (0–5 proc. skirtingose šalyse) mokosi ne anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių arba rusų kalbų.
Ataskaitoje taip pat pateikiama stebinanti išvada – vos kelios šalys reikalauja, kad būsimi kalbų mokytojai praleistų tam tikrą laiką užsienyje. Iš tiesų vos 53,8 proc. užsienio kalbų mokytojų, dalyvavusių neseniai paskelbtame Kalbų mokėjimo Europos tyrime (IP/12/679), sakėsi šalyje, kurioje kalbama jų mokoma kalba, praleidę daugiau kaip mėnesį. Tačiau už šio vidurkio slypi didžiuliai nacionaliniai skirtumai: daugiau kaip mėnesį užsienio šalyje, kurioje kalbama jų mokoma kalba, praleido 79,7 proc. Ispanijos mokytojų ir tik 11 proc. Estijos mokytojų. Tokios išvados verčia susimąstyti, ar reikalavimo, kad būsimi mokytojai įgytų praktinio kalbos vartojimo patirties, nereikėtų laikyti mokytojų rengimo kokybės kriterijumi.
Iš ataskaitos matyti, kad per pastaruosius 15 metų amžius, nuo kurio privaloma mokytis užsienio kalbos, sumažintas visose šalyse, išskyrus Belgiją (prancūzakalbę bendruomenę), Latviją, Liuksemburgą, Vengriją, Maltą, Nyderlandus, Suomiją, Švediją ir Jungtinę Karalystę.
Užsienio kalbos pradeda mokytis vis jaunesni mokiniai, tačiau mokymosi valandų skaičius beveik nepadidėjo. Bendra užsienio kalbos pamokų trukmė, palyginti su kitomis pamokomis, yra gana nedidelė.
