„Ta mokymo įstaiga, kurios moksleivių fizinė būklė geresnė, vidutiniškai pasiekia geresnius mokslinius rezultatus“, – sako Australijos nacionalinio universiteto fiziologas Dickas Telfordas, atlikęs tyrimą kartu su kolegomis.
Anksčiau atlikti tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis leido daryti išvadą, kad fizinis aktyvumas turi įtakos smegenų veiklos pokyčiams, kurie lemia geresnį mokinių susikaupimą, rašo ABC Science.
D. Telfordas tyrė 800 vaikų, kurių amžius buvo nuo 8 iki 12 metų. Vaikai mokėsi 29 skirtingose mokyklose. Mokslininkas analizavo, ar moksleivių fizinė būklė ir sportinis aktyvumas gali turėti įtakos jų akademiniams pasiekimams.
Atsitiktinai atrinktiems mokiniams naudojantis žingsniamačiu buvo tiriamas fizinis aktyvumas, pagal bėgimo testą buvo nustatinėjama vaikų fizinė būsena, taip pat mokslininkai matavo mokinių kūno riebalų procentinę dalį.
Šie duomenys buvo lyginami su moksleivių akademiniais pasiekimais, gautais atlikus raštingumo ir skaičiavimo testus. Nustatytas ryšys tarp mokslinių gebėjimų ir mokinių fizinės būklės.
Tačiau profesorius D. Telfordas šių tyrimų rezultatų priežastis aiškina teigdamas, kad juos lemia mokyklos kultūra, nes mokymo įstaiga ragina ne tik mokytis, bet ir sportuoti bei palaikyti gerą fizinę būklę.
„Geriausi raštingumo ir matematikos mokytojai dažnai būna tie asmenys, kurie suvokia fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai ir aiškina mokiniams, kaip svarbu yra sportuoti“, – tvirtina D. Telfordas.
